2017 m. spalio 31 d. profesoriaus Adalberto Becenbergerio 95-osios mirties metinės
2017 10 20

Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) yra žymus vokiečių mokslininkas – etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams. Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinės tradicijos plėtotę Kionigsbergo universitete.
Prof. A. Bezzenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.
Prof. A. Bezzenbergerio darbai buvo svarbūs ir įvertinti jo gyvenimo laikotarpiu: 1907 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslo draugijos Garbės nariu, 1922 m. Lietuvos universitetas suteikė jam Garbės profesoriaus vardą.
Teksto autorė Doc. dr. Silva Pocytė