Į Nidos meno koloniją sugrįžę rezidentai ruošiasi parodai „Hibridiniai peizažai“
2016 07 13

Pastarąjį mėnesį Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje gyvena ir kuria jau kartą ar keliskart šioje atokioje rezidencijoje pabuvoję menininkai iš Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Lietuvos ir Brazilijos. Kuruotoje sugrįžtančių rezidentų programoje „Hibridiniai peizažai“ dalyvauja septyni menininkai ar jų kolektyvai, per du vasaros mėnesius Nidoje formuosiantys visiškai naujus, hibridinius kraštovaizdžių variantus.
A.Vasilenko nuotrauka
„Jei gyveni Neringoje ar kartas nuo karto čia atvažiuoji, be įprasto akiai jūros ir dangaus horizonto ar per Nidą vinguriuojančio pušų ir kopų reljefo, imi pastebėti naujas panoramas: užlipus į priešais Koloniją žiojančios naujos kirtavietės skardį, išvysti ne tik mišku apaugusias kopas, bet ir XIX-XX amžiaus technologijas, įgalinusias jas apželdinti. Tolumoje dunkso Švedijos, ką tik pasirašiusios sutartį su NATO, krantai, nejučia pradedi galvoti ir apie kairėje susiduriančių ES (Lietuvos) ir Rusijos (Kaliningrado) sienų bei geopolitines įtampas, o kur dar visi utopiniai galvoje besisukantys scenarijai apie poodyje įmontuotus jutiklius, priimančius signalus apie pakilusį radiacijos lygį – tai ir yra hibridinis peizažas“, – pasakoja Nidos meno kolonijos meno direktorius Vytautas Michelkevičius.
Pasak rezidentų programos ir parodos kuratoriaus, vienas iš rezidencijos ir jos rezultatu virsiančios parodos siekių – permąstyti per laiką pakitusius ne tik geografinius, geopolitinius, bet ir socialinius ar net kultūrinius peizažus, įžvelgti jų hibridiškumą. Stengiamasi išvengti stereotipų apie Nidą kaip kurortą ir Kuršių neriją kaip gamtos idilę, paskatinti menininkus sukurti iš dalies įvietintą meną, tačiau tuo pat metu – globalius peizažus veikiančius kūrinius; tuo pat metu galvojant ir apie Nidą, ir apie visuotinį atšilimą, ir apie kylantį jūros lygį, ir apie skęstančias salas, ir apie visa aplink greitinančias ir mus valdančias technokratines sistemas bei skruzdėles kaip medijas. Apskritai, norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Neringa yra ne gamtoje, o socialiai ir technologiškai sukonstruotame peizaže, tarsi žaliajame muziejuje, kurį formuoja įvairios skirtingos jėgos.
Birželį ir liepą į Nidą iš Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Lietuvos ir Brazilijos atvykę menininkai grįžta arba pratęsti anksčiau užsimezgusių idėjų, arba realizuoti visai naujus į aplinką dėmesį atkreipiančius sumanymus, palyginti savo rezidavimo patirčių skirtingais metų laikais.
Rezidencijos pabaigoje – paroda ir simpoziumas apie „Hibridines prigimtis“
Menininkai kūrybos rezidencijoje rezultatus pristatys liepos 23 – rugpjūčio 28 dienomis naujoje Nidos meno kolonijos parodų salėje veiksiančioje parodoje „Hibridiniai peizažai“. Į hibridinį parodos kūną sujungtas rezidentų patirtis papildys ir liepos 23 – 25 dienomis Nidos meno kolonijoje vyksiantis jau šeštasis, unikaliu šiuolaikinio meno reiškiniu tapęs simpoziumas „Interformatas“, šiemet aptarsiantis hibridiškumą ir įvairias jo formas nuo architektūros iki geologijos. Ne tik kultūros ir meno profesionalus sukviečiantis simpoziumas, visuomet suteikia podiumą ir kitų disciplinų specialistams bei akademikams – filosofams, gamtos mokslininkams, sociologams, istorikams, antropologams ir kitiems tyrinėtojams. Hibridinį festivalio turinį ir pačią jo formą šiemet kuruos menininkų duetas Pakui Hardware ir Vytautas Michelkevičius. Renginyje dalyvaus tokie svečiai kaip tyrėjas ir kuratorius Christophe Leclercq (FR), performanso menininkė Kira O‘Reilly (UK/FIN), Baltijos paviljono Venecijos architektūros bienalėje ko-kuratoriai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kuratorius ir rašytojas Valentinas Klimašauskas, muzikantas ir dizaineris Norman Orro (EE), programuotojas ir menininkas Viktoras Timofejevas (JAV/LV) ir kiti.