Eduardo Jonušo namai

Eduardo Jonušo namai atviri lankymui:
Nuo liepos 1 d., III-VI: 12.00-18.00
Arba iš anksto susitarus telefonu +37068210493.
Eduardo Jonušo aplankyta Nida ir ten patirti įspūdžiai buvo jam lemtingi visam gyvenimui. Čia jis aptiko benykstančio kuršininkų gyvenimo vaizdą (Nidoje dar gyveno nedidelė sugrįžusių kuršininkų dalis). Su kai kuriais iš jų artimiau susipažino E. Jonušas, apsigyvenęs Nidoje 1971 m. Menininkas trisdešimt metų paskyrė šio krašto, kuris pokaryje buvo sąmoningai naikinamas, etninės kultūros gaivinimui, ypač puoselėdamas ryškiausius krašto kultūros simbolius: krikštus, vėtrunges, kurėnus, žvejų namų architektūros elementus (lėkius ir vėjalentes).
Gilus kuršininkų dvasinio pasaulio supratimas įkvėpė E. Jonušą parengti apleistų senųjų Nidos kapinių rekonstrukcijos projektą ir atkurti antkapinius paminklus – krikštus. Jis vienas pirmųjų gilinosi į labai ryškų kuršininkų etninės tradicijos fenomeną – vėtrunges, sudarė jų piešinių kolekciją ir kartu su dailininku Rimantu Dichavičiumi parengė knygą apie vėtrunges, bet anuometinė valdžia neleido jos spausdinti. Taip pat rinko eksponatus Neringos istorijos muziejui.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gavęs brėžinius, Eduardas Jonušas pastatė pirmąjį pokario metais tradicinį žvejų laivą - kurėną. “Tai mano padėka tiems, kurie čia gimę, augę ir su šia žeme suaugę” (E. Jonušas).
Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius, sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją “Neringos vartai”, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią ryškius šio krašto simbolius - tris bures su vėtrungėmis. E. Jonušas daug prisidėjo gaivinant iš Kuršių nerijos kilusio žinomo mokslo ir kultūros veikėjo Martyno Liudviko Rėzos atminimą: ant Skirpsto kopos, netoli Pervalkos, stovi E. Jonušo sukurtas paminklas (1975 m.). Daugelyje Neringos viešųjų erdvių galima išvysti E. Jonušo kūrybą: pano „Darbas” puošia Neringos savivaldybės fojė, o dekoratyvinę kompoziciją „Pašto karieta” regime Neringos pašto eksterjere.
Eduardo Jonušo tapyboje, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, pastele pieštuose darbuose dominavo Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai. Vėliau visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare.
Eduardas Jonušas - Neringos miesto garbės pilietis, Gedimino ordino kavalierius, M. L. Rėzos premijos laureatas. Mirė 2014 m., palaidotas Nidos etnografinėse kapinėse.
2016 m. E. Jonušo dirbtuvėje įkurta VšĮ Eduardo Jonušo namai.