Skulptūra Vytautui Kernagiui atminti

2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra, dainuojamos poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje, Vytautui Kernagiui atminti. Įamžinti 2008 m. mirusį maestro nuspręsta būtent Nidoje, nes jis buvo glaudžiai susijęs su Nidos vasaros sezono atidarymo festivaliu, laikytas jo siela. Įtakos turėjo ir filmas „Mažoji išpažintis“, kuriame V.Kernagis suvaidino savo garsųjį personažą – Beną bei filme nuskambėjusia fraze – „Benai, plaukiam į Nidą“, kuri tapo festivalio šūkiu.
V.Kernagį skulptorius pavaizdavo natūralaus dydžio su svarbiausiu jam atributu – gitara. „Norėjosi, kad jis būtų pakylėtas ir tuo pačiu artimas, kad galėtum su juo bendrauti ir būti šalia. Jis sėdi ant suoliuko, o tu gali atsisėsti šalia, bet vis dėl to ši poza ir pakelta galva, išskirs jį iš aplinkos kaip artistą“ – sako R.Kvintas. „Atlikėjo akys užmerktos, nes jis visas savyje ir jau išėjęs“ – pasakoja skulptorius.
Iš pradžių skulptūra buvo pastatyta prie pat marių kranto, dviračių tako ir žvelgė į marias. Pasirodė, kad ši vieta netinkama, nes su įamžintu maestro besifotografuojantys poilsiautojai trukdė pravažiuoti dviratininkams. Tada skulptūrą nutarta perkelti šiek tiek toliau, ant suoliuko, šalia vėtrungių ekspozicijos. Šį vieta taip pat nepasitvirtino. 2010 m. skulptūra perkelta į žolyną, jame įrengus nedidelę betonuota aikštelę. Šalia skulptūros atsirado ir nauja erdvė – Bardų skveras, dekoruotas akmeninėmis gėlėmis, skulptūrėlėmis, kurios simbolizavo hipių – gėlių vaikų epochą. Bardų skveras įrengtas tikslu plėtoti maestro V.Kernagio kūrybinį palikimą, populiarinti dainuojamosios poezijos žanrą. Sezono metu čia buvo rengiami gyvo garso koncertai, skaitoma poezija.
2014 m. Bardų skveras renovuotas dar kartą: sutvarkyta aplinka, trinkelėmis išklota aikštelė, jomis suformuota ir nedidelė scena, įrengtas smulkios skaldos takelis - priėjimas prie skulptūros, padarytas naujas granitinis suolelis, ant kurio „prisėdo“ maestro, sutvarkytas apšvietimas. Skulptūra, pagal pirminį sumanymą, atgręžta veidu į marias, nes prieš tai ji buvo pasukta į Nidos centrą. Skverelio sutvarkymą ir skulptūros pastatymą iš naujo finansavo Vytauto Kernagio fondas, Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Lions klubas bei mecenatai iš Šiaulių.