Paminklą prancūzams regi ant Urbo kalno
2018 03 12

Neringos savivaldybės politikai, pasitarę su istorikais ir muziejininkais, siūlo prancūzų karo belaisviams pastatyti akmeninį paminklą Nidoje, ant Urbo kalno.
„Toks buvo kolektyvinis sprendimas. Istorikai paaiškino, kad 1916 metais būtent prancūzų karo belaisviai kalnapušėmis apsodino Urbo kalną. Neginčijamų faktų dėl tikslios vietos, kur galėjo būti 1870–1871 metais veikusi prancūzų belaisvių stovykla, dar neturime. Tad statyti monumentą vadinamajame Mirties slėnyje nesiūlyta.
Paminklu rūpinsis Prancūzijos ambasada Lietuvoje, savivaldybė tik suformuluos sąlygas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.
Tačiau jau aiškėja, kad sumanymas įrengti monumentą ant gamtos paminklo Urbo kalno sulauks nemenkų diskusijų, mat šiai užmačiai griežtai nepritaria Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Aušra Feser: „Manau, reikėtų labai atsargiai vertinti merijos pasiūlymą, iš naujo diskutuoti.“
Nutarė nelaukti
Idėja Nidoje pagerbti Prancūzijos karius kilo, kai šios šalies ambasada Lietuvoje susidomėjo Mirties slėniu Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje.
Prancūzijos vyriausybė šiemet nusprendė per diplomatinę atstovybę finansuoti žvalgomuosius archeologinius tyrimus ieškant tikslios XIX amžiuje veikusios karo belaisvių stovyklos vietos. Istoriniai šaltiniai byloja, kad per Prūsijos ir Prancūzijos karą 1870–1871 metais tokia stovykla buvo smėlynuose prie Nidos.
Yra žinoma, jog vykstant kariniam konfliktui prancūzai trėmė suimtus vokiečių karius į Šiaurės Afriką ir ten vertė dirbti sunkius darbus dykumoje nežmoniškomis sąlygomis. Esą kerštaudami priešininkams vokiečiai pasirinko Nidą. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Parnidžio ir Sklandytojų kopų aplinka išties buvo panaši į dykumą, pustomą smėlio, todėl tiko belaisvių stovyklai įrengti.
„Prancūzijos ambasada kreipėsi į Vokietijos archyvus dėl šių aplinkybių patikslinimo, nes Lietuvoje nėra autentiškų dokumentų. Remiamasi tik istorikų užuominomis. Ta vieta, kurioje dabar iš smėlio kyšo mediniai kryžiai, nuo seno vadinama Mirties slėniu, tačiau ar būtent ten veikė stovykla, nežinome. Kol negauta tikslesnės informacijos, nutarta remtis patikrintais faktais“, – aiškino D. Jasaitis.
Prancūzijos ambasada pasiryžusi finansuoti ir paminklo tėvynainiams statybas, todėl neseniai Neringos savivaldybėje vyko darbo grupės pasitarimas.
„Susirinko politikai, valdininkai, istorikai, muziejininkai, kultūrininkai, visuomenininkai. Mums buvo paaiškinta, kad 1916 metais prancūzų karo belaisviai tikrai apsodino kalnapušėmis Urbo kalną, ant kurio stovėjo pirmas Nidos švyturys. Finansavimas gautas šiems metams, tad jei lauksime atsakymų iš Vokietijos, galime ir neįgyvendinti idėjos. Darbo grupė pasiūlė monumentą iš akmens statyti ant Urbo kalno, pietinėje jo dalyje, prie labai gražios regyklos į Parnidžio kopą, už kurios ir yra Mirties slėnis“, – atskleidė detales meras.

Daugiau skaitykite www.ve.lt