Lietuvos spaudos fotografų klubo paroda „Laisvės vardan“, skirta Baltijos keliui ir Lietuvos šimtmečiui paminėti

Baltijos keliui – 29-eri
Prof. dr. Alfredo Bumblausko straipsnis, publikuotas:
„Tai Lietuva. Lietuvos spaudos fotografija 2014“
1989 m. rugpjūčio 23-ioji. Tą dieną pasaulis išvydo nedažnai regėtą, o gal visai neregėtą akciją. Lygiai 19 valandą trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 15-kai minučių susikabino rankomis 2 milijonai žmonių. Pasaulyje būta ir žymiai masiškesnių renginių, ypač Indijoje, Kinijoje ir islamo šalyse. Bet juk Baltijos šalyse iš viso gyvena tik apie 8 milijonus žmonių – vadinasi, kas ketvirtas buvo akcijos dalyvis. Tačiau svarbiausias skirtumas buvo tas, kad žmonės rankomis susikibo į gyvą nenutrūkstamą grandinę, kuri tęsėsi 650 kilometrų (palyginimui – tokio ilgio yra oficiali Prancūzijos-Ispanijos siena) kelyje, jungiančiame Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną. O tai reiškia, kad akcija vyko ne prie namų, ne vien gimtajame mieste ir akcijos dalyviui reikėjo vykti keliasdešimt ar net kelis šimtus kilometrų. Tai buvo tarsi referendumas, primenantis tiesioginę demokratiją antikinės Graikijos polyje. Dar daugiau – jame dalyvavo ne tik suaugę, bet ir vaikai, todėl tai buvo daugiau nei referendumas ar tiesioginė demokratija. Ši akcija įėjo į istoriją „Baltijos kelio” vardu.
Baltijos kelias buvo suorganizuotas 50-osioms Hitlerio-Stalino pakto, pasidalinusio Europą įtakos zonomis ir nulėmusio Baltijos šalių sovietinę okupaciją 1940 m., metinėms pažymėti. Prasidėjus Michailo Gorbačiovo „Perestroikai” Baltijos šalys pradėjo žengti link Nepriklausomybių atkūrimo. Šiuo keliu jas vedė 1988 m. įsikūrę nacionaliniai judėjimai: Estijos Tautos frontas (Eestimaa Rahvarinne), Lietuvos Sąjūdis ir Latvijos Tautos frontas (Latvijas Tautas Fronte), o svarbiausia – politinės retorikos ir praktikos dalimi tapo Hitlerio-Stalino 1939 08 23 pakto pasmerkimo akcijos. 1987 rugpjūčio 23 d. Vilniuje mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kuriame dalyvavo vos keletas šimtų žmonių, buvo pirmą kartą viešai atskleistas 1939 m. pasirašytų paktų nusikalstamas turinys, o po metų 1988-aisiais ši data buvo jau žymima daugiatūkstantiniuose mitinguose Vilniuje, Rygoje bei Taline.
50-ąsias pakto metines trijų Baltijos šalių nacionalinių judėjimų atstovai susitikime Estijoje Pernu liepos 15-ąją nusprendė pažymėti bendra akcija „Baltijos kelias”. Konkreti šios akcijos politinė programa buvo išreikšta Lietuvos Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Liaudies frontų rugpjūčio 17 d. kreipimęsi į Europos ir pasaulio bendruomenę, kuriame buvo skelbiamas reikalavimas panaikinti 1939 m. Vokietijos–SSRS suokalbio padarinius Baltijos šalių valstybingumui ir siekis neprievartiniu, teisiniu parlamentiniu keliu atkurti šių šalių nepriklausomybę. „Baltijos kelias – tai paskutinis kolonijinių teritorijų išlaisvinimo Europoje kelias”, – buvo skelbiama pareiškime. Idėjos esmė buvo atlikti veiksmą, kuris sukrėstų pasaulį, kuris tiesiogiai leistų pasaulio žmonėms pamatyti ir pajusti 1939 m. Vokietijos ir SSRS pasirašytų susitarimų lemtį Baltijos tautoms.
Taiki Baltijos kelio demonstracija iš tikrųjų atkreipė viso pasaulio dėmesį į trijų okupuotų Baltijos šalių ryžtą atkurti savo valstybes, o SSRS nebegalėjo pasaulyje nuslėpti fakto, kad Lietuva, Latvija ir Estija nori būti laisvos. Ji įrodė, kad trijų valstybių nepriklausomybės siekia nebe vien nacionaliniai judėjimai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko neprievartinį, teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Įspūdinga Baltijos šalių gyventojų grandinė, plintanti tarptautinė parama ir istorinės tiesos atskleidimas privertė SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą 1989 gruodį pripažinti, kad 1939 m. nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų Sąjungos slapti susitarimai neturi juridinės galios. Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Estijos, Latvijos ir Lietuvos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse bei pačioje Sovietų Sąjungoje ir privedė prie šalių nepriklausomybių. Anksčiausiai ją paskelbė, praėjus pusmečiui po Baltijos kelio būtent Lietuva – 1990 kovo 11-ąją.
Šis trijų Baltijos šalių nepriklausomybių atkūrimo procesas šiandien vadinamas „dainuojančia revoliucija”, kuri į pasaulio istoriją įsirašė kaip vadinamojo „Tautų pavasario” ar „1989-ųjų revoliucijų” komunistinio Rytų bloko valstybėse dalis, o „dainuojančios revoliucijos” kulminacija būtent ir buvo Baltijos kelias, tapęs tokių įvykių kaip 1989 vasario 6 d. prasidėjęs „Apskritas stalas” Lenkijoje ar Berlyno sienos griuvimas 1989 lapkričio 9 d. grandinės dalimi.
Nors šiandien ši revoliucija lyginama ir su praeities garsiaisiais „Metų laikais“ Vidurio Europoje – su 1956-ųjų Budapešto Rudeniu ir 1968-ųjų Prahos Pavasariu, tačiau būtent ateitis parodė, kad Lietuva, kaip Baltijos šalių lyderė, tapo europėjimo proceso Sovietų imperijoje katalizatorium. Lyderės vietą jai laidavo labiausiai pasireiškusi pokario partizaninė rezistencija – vadinamasis Karas po Karo. Aišku, Baltijos „dainuojanti revoliucija” buvo neįmanoma be Lenkijos „Solidarumo“, pradėjusio ardyti komunizmo stovyklos pamatus, istorinio vaidmens. Tačiau Lietuvai buvo skirtas gal ir ne toks galingas, bet ne mažiau reikšmingas vaidmuo – būtent Lietuva pirmoji išsiveržė iš komunizmo citadelės.
Taigi, 1990 m. kovo 11-oji tapo pradžia grandininės reakcijos, sugriovusios Sovietų imperiją kaip komunizmo citadelę. Tai pripažino ne tik istorikai. 2000-aisiais, minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį, JAV kongreso abiejų rūmų sutampančioje rezoliucijoje buvo rašoma „1990 m. kovo 11 dienos deklaracija dėl Lietuvos Respublikos visiško suverenumo ir nepriklausomybės atkūrimo išardė buvusią Sovietų Sąjungą” .
O toliau buvo ir Sausio 13-oji, sovietinė militarinė agresija, kurią taip pat žmonės pasitiko dainomis. Po Sausio 13-osios įvykių lietuvių poetas Tomas Venclova rašė: “Kiekvienam iš mūsų, netgi tvirtai apsisprendusiems liberalams ir kosmopolitams, Lietuva buvo ir tebėra pasaulio ašis. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ji virto pasaulio ašimi ir kitiems. Niekada savo istorijoje Lietuva tiek daug nereiškė žmonijai kaip šiandien… Lietuva virto vienu iš esminių laisvės simbolių visiems laikams” . Ar tai nėra tik poeto pakili retorika? Bet juk iš tikro būtent Lietuva pirmoji metė iššūkį dar vienam kolonializmo bei imperijų ešelonui, kas, anot istoriko Edvardo Gudavičiaus, tapo „ne eiline aksominių revoliucijų sąrangos plyta, o centriniu jos piliorium” . O toliau pasaulio jėgų balansą pakeitusi Rusijos 1991 m. rugpjūčio revoliucija rėmėsi pirmiausia Lietuvos patirtimi. Pasaulio demokratija laimėjo didelę pergalę. Šitaip Lietuva pirmą kartą savo istorijoje atsidūrė pasaulio istorijos ašyje, taigi – pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo pasaulio istorijos faktoriumi.
Įvertinus Baltijos kelio reikšmę Baltijos tautų istorijai ir įtaką pasaulio visuomenės raidai, šią unikalią akciją liudijantys dokumentai, pavadinti „Baltijos kelias: žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan” (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom) 2009 m. liepos 30 d. vykusiame UNESCO Tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas) buvo įtraukti į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ („International Memory of the World Register“). Tą pačią dieną į šį dokumentų ar jų rinkinių, liudijančių gražiausius, iškiliausius žmonijos pasiekimus, skaudžius įvykius ir gėdingus veiksmus, registrą Lietuvos, Baltarusijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos iniciatyva buvo įtraukti ir „Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija“. Pasaulio atminties registre yra ir 1789–1791 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (Prancūzija), ir Brolių Lumière‘ų filmai (Prancūzija), ir Liudviko van Bethoveno IX-oji simfonija d-minor, op. 125 (Vokietija). Yra ir Johaneso Bramso kūrinių kolekcija (Austrija), Čekijos Reformacijos viduramžių kolekcijos rankraščiai (Čekija), Hanso Kristiano Anderseno rankraščiai ir susirašinėjimo dokumentai (Danija), Karlo Linėjaus darbų kolekcija (Danija). Bet yra ir Baudžiamoji byla Nr. 253/1963: valstybė prieš N. Mandelą ir kitus (Pietų Afrikos Respublika) .
Ir pabaigai: būtent Rugpjūčio 23-oji, praėjus 70-čiai metų nuo Hitlerio-Stalino pakto pasirašymo, Europos Parlamento 2009-aisiais buvo paskelbta Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.
Publikuota: „Tai Lietuva. Lietuvos spaudos fotografija 2014“.
Nuotraukų autoriai: V.Daraškevičius, A.Petrulevičius. A.Stanevičius, V. Usinaviciaus