Veiklos sritys

Turizmas

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ – patarėjas Jūsų atostogoms Neringoje!

Apsilankykite, ir mes:

  • supažindinsime Jus su lankytinomis vietomis, muziejais, galerijomis;
  • informuosime apie įvairias turistines pramogas, kultūrinius renginius, edukacinius užsiėmimus;
  • pasiūlysime nemokamų informacinių leidinių bei turistinių žemėlapių apie Neringą ir kaimyninius regionus;
  • pateiksime individualių maršrutų po Neringą pasiūlymus;
  • padėsime išsirinkti tinkamiausią nakvynės vietą, duosime naudingų patarimų, kur apsipirkti ar pavalgyti;
  • pasiūlysime įsigysite leidinių, suvenyrų bei kitos kurortą pristatančios atributikos;
  • suteiksime nemokamą interneto prieiga;
  • atspausdinsime Jums reikalingus dokumentus;

Turizmo informacijos centras Nidoje
Naglių g. 18E, Neringa, Nida
Tel. +370 469 52345
Mob. +370 674 97687
Mob. +370 682 14803
info@visitneringa.lt
Darbo laikas:
I-VII 9:00 – 18:00 (pietūs 13:00-14:00)

Turizmo informacijos centras Juodkrantėje
L. Rėzos g. 8B, Neringa, Juodkrantė
Tel. +370 469 53490
Mob. +370 618 62447
juodkrante@visitneringa.lt
Darbo laikas:
II-VI 9:00 – 18:00 (pietūs 13:00-14:00)
VII-I uždaryta

Kultūra

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ yra akredituotas aukščiausios kategorijos kultūros centras, Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys, visus metus Neringoje organizuojantis:

  • Profesionalaus meno renginius: parodas, klasikinės iš šiuolaikinės muzikos koncertus, spektaklius;
  • Bendruomeninio meno renginius: pasirodymus Neringos gyventojams ir svečiams rengia centrui priklausantys 5 mėgėjų meno kolektyvai: folkloro ansamblis „Giedružė“ (meno vadovė A. Buržinskienė), moterų choras „Smiltatė“ (meno vadovas V. Valys), liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ (meno vadovas L. Vainutis), tautinių šokių grupė „Kalnapušė“ (meno vadovė R. Norvilienė), linijinių šokių grupė „Dorė“ (meno vadovė J. Survilienė). Meno kolektyvų veikloje nuolat dalyvauja per 100 Neringos gyventojų.
  • Edukacinius renginius ir „Kultūros paso“ programas: organizuojami keramikos, muzikos, lėlių teatro, šiuolaikinio šokio ir kitų sričių užsiėmimai įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui;
  • Kino seansus: reguliariai rodomi lietuvių autorių kino filmai, prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“, tarptautinio filmų festivalio „Baltijos banga“, Trumpametražių filmų festivalio filmai, tarptautinio alternatyvaus meno festivalio „Suspaustas laikas“ kino eksperimentai.
  • Valstybinių švenčių, atmintinų datų paminėjimus, kalendorines šventes.

Meno kolektyvai

Folkloro ansamblis „GIEDRUŽĖ“

Vadovė: Audronė Buržinskienė
giedruze@visitneringa.lt
Mob. +370 616 00884

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“ atveria pamario krašto etninės kultūros, žvejų papročius ir tradicijas šiuolaikinei visuomenei, populiarina Martyno Liudviko Rėzos vardą bei atlieka jo dainas įvairaus žanro renginiuose Neringoje, Lietuvoje bei užsienyje. Folkloro ansamblis „Giedružė“ yra pelnęs aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje „Aukso paukštė“ ir I kategoriją grupuojant folkloro kolektyvus į kategorijas pagal meninį lygį, veiklą, rezultatus. 2015 m. kolektyvui skirta Martyno Liudviko Rėzos vardo premija.
2002 m. susikūrusio folkloro ansamblio „Giedružė“ vardą lėmė netoli Nidos esančios kopos pavadinimas. Repertuarą sudaro Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui būdingos L. Rėzos, A. Juškos, Ch. Barčo skelbtos dainos, atliekamos pritariant kanklėms, Mažosios Lietuvos arfai, smuikui, lumzdeliui, cimbolams, basedlai ir būgnui.
 Autentiškos ir nuoširdumu žavinčios ansamblio atliktos programos: „Kuršių kiemas“, „Legenda apie Neringą“, „Jočiau į žvejus“, „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“, „Bėgau maružėm“, „Dirbysu laivą“, „Eina saulelė aplinkui dangų“, gyvybingai ir meniškai atspindi pamario krašto ir žvejų tradicinį gyvenimo būdą.
Leidyba: Pamario krašto žvejų gyvenimas ir tradicijos „Ten ant maračių“ DVD, „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ CD.

Giedruze

Liaudiškos muzikos kapela „JOLDIJA“

Vadovas: Laurynas Vainutis
culture@visitneringa.lt
Mob. +370 614 13343

1998 m. susibūrusios liaudiškos muzikos kapelos „Joldija“ atlikėjai groja lietuvių liaudies, savos kūrybos taip pat lietuvių bei užsienio kompozitorių muziką: tiek lyriškus romansus, dainas, tiek trankias polkas, dovanodami publikai siautulingas emocijas bei gerą nuotaiką. Kapelos šūkis – „Linksmai ir iš širdies!“.
„Joldija“ yra pelniusi profesionaliausios kapelos vardą, yra daugelio festivalių, konkursų, respublikinių, tarptautinių kapelų švenčių laureatė, nuolatinė Dainų švenčių dalyvė. Kapela apdovanota aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu Lietuvoje „Aukso paukštė“. Kapela įvertinta I – aukščiausia kategorija, grupuojant Lietuvos kapelas pagal meninį lygį, veiklą, rezultatus. „Joldija“ yra nuolatinė LRT TV laidos ,,Duokim garo“ dalyvė, šios laidos finalo 1 vietos laimėtoja, taip pat dalyvauja kitose TV laidoje ir projektuose.

Kapelos nariai dalyvavo viename ryškiausių akcentų Lietuvos kultūros sostinės 2021 „Neringa – kultūros sala“ projekte – Istorinėje operoje triptike ,,Neringa“, apie Kuršių nerijos žemę paliekančioje ryškius pėdsakus Lietuvos kultūroje.
Plati kapelos koncertinių kelionių geografija, prasidedanti Neringoje, besitęsianti visoje Lietuvoje, užsienio šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Leidyba: „Yra laimė šiam pasauly“ CD.

2022 06 23 21 13 11 author Nendre Zilinskaite

Tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“

Vadovė: Rasa Norvilienė
kalnapušė@visitneringa.lt
Mob. +370 688 11781

Šokėjų grupė susibūrė 2002 m., pasivadinusi Kuršių nerijos pustomą smėlį gebančio sustabdyti medžio – žaliosios kalnapušės vardu. Suvokdami liaudiškų tradicijų šokio galią, į kolektyvą neringiškiai jungiasi šeimomis, brandindami savyje harmonijos, elegancijos bei geros nuotaikos užtaisą.
„Kalnapušė“ aktyviai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose, tarptautiniuose festivaliuose, dainų šventėse, Lietuvos televizijų kuriamuose projektuose, pristatydama Mažosios Lietuvos regiono šokį, kostiumus ir tradicijas. Koncertinės programos atliktos Vokietijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Latvijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, Argentinoje, Austrijoje, Italijoje, Kroatijoje, Turkijoje, pasaulinėje „EXPO 2012“ parodoje Pietų Korėjoje.
Grupė yra pelniusi aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje „Aukso paukštė“ ir I kategoriją grupuojant Lietuvos šokėjų kolektyvus į kategorijas pagal meninį lygį, veiklą, rezultatus. Konkurse „Pora už poros“ I vietos laimėtojai. Drauge su Šeiko šokio teatru dalyvauja įvairiuose šiuolaikinio šokio performansuose.

Kalnapuse

Choras „SMILTATĖ“

Vadovas: Vytautas Valys
smiltate@visitneringa.lt
Mob. +370 610 68 440

„Smiltatė” – ilgametes tradicijas tęsiantis, tačiau kartu atsinaujinęs moterų choras.  Kuriant choro repertuarą, nuolat ieškoma naujų išraiškos formų: dainuojama ir klasikinė, ir populiarioji (pop) muzika, atliekamos lietuviškos dainos bei užsienio autorių kūriniai. Chorui aranžuotes ruošia ne tik kompozitoriai, bet ir pats dirigentas, todėl „Smiltatė“ išsiskiria savo repertuaro unikalumu.
Choras aktyviai dalyvauja konkursuose, koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Grupuojant mėgėjų chorus į kategorijas pagal meninį lygį, veiklą ir rezultatus, chorui suteikta II kategorija.

Smiltate

Linijinių šokių kolektyvas „DORĖ“

Vadovė: Jurgita Survilienė
dore@visitneringa.lt
Mob. +370 615 67281

2008 m. susikūręs šokių kolektyvas su originaliais šokių pasirodymais sėkmingai dalyvauja renginiuose Neringoje ir kituose Lietuvos miestuose. 2017 m. linijinių šokių konkurse „Christmas stars“ Neringos linijinių šokių kolektyvas „Dorė“ užėmė pirmąją vietą. „Dorė“ kasmet dalyvauja tarptautiniame linijinių šokių festivalyje „Draugystės tiltas“.Kolektyvas taip pat pasirodo pop muzikos atlikėjų koncertuose Neringoje, dalyvauja tradiciniuose miesto renginiuose: Neringos gimtadienio, „Stintapūkio“ šventėse, Kovo 11-osios minėjimo renginiuose, Kalėdų eglutės įžiebimo šventėje.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ organizuojami renginiai

STINTAPŪKIS

„Stintapūkio“ šventė – tradicinis viduržiemio renginys, pirmą kartą Neringoje surengtas 2012 metais. Pagrindinis šventės akcentas yra Kuršių mariose gaudoma agurkais kvepianti žuvis – stinta. Šventės metus atkuriamas ir demonstruojamas į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtrauktas poledinis stintos žvejojimo būdas „bumbinimas“.
Tai senovinis vietinių kuršių žvejybos būdas, kuomet žuvis yra gaudoma tinklais, pastatytais po ledu. Žuvys į tinklus būdavo viliojamos medinių plaktukų, mušamų į po ledų pakištą lentą garsais. Dažnais žvejas tą ritmą palydėdavo žodžiais „stinta pūki, stinta pūki, lysk į tinklą“, kurie ir nulėmė šventės pavadinimą.
„Stintapūkis“ vyksta visose Kuršių nerijos gyvenvietėse, bet pagrindiniai šventės renginiai vasario mėnesį užlieja Nidą. Šventės svečiai kviečiami paragauti keptų, rūkytų stintų, žuvienės bei kitų žuvies patiekalų. Šventės metu organizuojami įvairūs edukaciniai užsiėmimai, žiemos sporto rungtys, žaidimai. Neatsiejama šios šventės dalis – poledinės žūklės „Nidos blizgė“ varžybos, „Ice Blokart“ ledrogių čempionatas.

Stintapukis

ŽIOBRINĖS

Linksma pavasarinė žvejų šventė, kurios pagrindinis akcentas – ant laužo kepami žiobriai. Šventės laikas pasirinktas pavasarį, kuomet žiobriai iš Baltijos jūros masiškai plaukia neršti upėmis aukštyn. Šiuo metų laiku, kaip ir rudenį, šios žuvys – vienos iš skaniausių. Kuršių nerijos žvejų balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje minėtų „Žiobrinių“ metu būdavo aptariamas besibaigiantis pavasarinės žūklės sezonas. Šventės dalyviai gali patys lauže išsikepti ypatingai paruoštą ir ant medinių vytelių pamautą žuvį. Šventę praturtina įvairūs atlikėjai, žvejų žaidimai, interaktyvūs meniniai užsiėmimai, amatų mugė.
Pamario krašto žvejų šventė skirta senųjų žuvininkystės tradicijų gaivinimui bei puoselėjimui, kulinarinio paveldo išsaugojimui per žuvies patiekalų pristatymą – varžytuves.
Renginio dalyviai gali išbandyti jėgas rungtyse ir atrakcijose, atspindinčiose regiono tradicijas, kuriose naudojami stilizuoti žvejybos įrankiai.

Ziobrines 4

TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS „TEK SAULUŽĖ ANT MARAČIŲ“

Nuo 1998 m. organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ kasmet į Neringą suburia tradicinio ir modernaus folkloro gerbėjus, gamtos mylėtojus ir sveikos gyvensenos entuziastus, amatininkus ir tautodailininkus. Keletą dienų po įvairias Neringos vietoves pasklindančio festivalio renginiai kviečia atgaivinti kūną ir sielą novatoriškose miško ir gongų maudynėse, garso masažuose, lėto gyvenimo pamokose, gamtos stebėjimo žygiuose, prisiliesti prie baltų ir kuršininkų etnokultūros tautodailininkų ir etnografų žoliavimo, amatų ir rankdarbių dirbtuvėse.
Kelias dešimtis kultūrinių renginių, edukacinių dirbtuvių, sveikatinimosi veiklų, koncertų ir kitų šventinių pramogų birželio 23-ąją vainikuoja Joninių šventė Nidoje.

Tek sauluze ant maraciu

BALTIJOS ŠALIŲ KINO FESTIVALIS „BALTIJOS BANGA“

„Baltijos banga“ – vienintelis tarptautinis trijų Baltijos šalių kino festivalis Lietuvoje, kurį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga kartu su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ bei Neringos miesto savivaldybe, bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis, Lietuvos kino centru, Latvijos kino centru, Estijos kino institutu, Estijos kultūros fondu, Lietuvos Kultūros taryba bei audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.
Šis projektas svarbus visiems Baltijos šalių kino mėgėjams dėl galimybės pasitelkiant kino meną puoselėti trijų Baltijos kaimynių istorinę, geopolitinę ir kultūrinę bendrystę, kurti tarpusavio supratimo, atsakingos kaimynystės, regioninio solidarumo tradicijas bei suteikia galimybę išvysti Baltijos šalių kino meną platesniam žiūrovų ratui, inicijuoti bendros gamybos projektus, kurti palankią terpę tarptautiniam bendradarbiavimui. Festivalis „Baltijos banga“ suteikia progą pamatyti įdomiausius ir vertingiausius Lietuvos, Latvijos bei Estijos vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus, pristato Baltijos šalių kiną, kaip savitą kultūros reiškinį. Be trijų Baltijos šalių filmų peržiūrų, festivalio metu vyksta susitikimai su kūrėjais ir diskusijos.

Baltijos banga 1

TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS „NIDOS EKSPRESIJA“

Nuo 1995 m. Nidoje organizuojamas tradicinis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“, tęsiantis ekspresionistinės „Brücke“ (1905–1930 m.) menininkų kolonijos Nidoje tradicijas. Vilniečio tapytojo Sauliaus Kruopio inicijuotas, pirmas nepriklausomoje Lietuvoje sumanytas pleneras, rengiamas kasmet. Nidoje sukurta tūkstančiai paveikslų, kurių dalis čia ir lieka.
Jau 25-erius metus vykstančiu pleneru siekiama tęsti šimtametes Rytų Europos meno istorijos puoselėjimo tradicijas, „Brücke“ (vok. tiltas) grupės manifesto programos idėjų refleksijoje, bendrauti ir kurti kartu: „prie mūsų gali prisidėti kiekvienas, kuris laisvai ir betarpiškai vaizduoja tai, kas jį skatina kurti“, – 1906 m. skelbė Drezdeno novatoriškos grupės „Brucke“ manifestas.
Kūrybinės laboratorijos metu persipina dailės, vaidybinio meno, muzikos, vaizdo elementai. Pasirinktos šios veiklų įgyvendinimo formos: atviras kūrybinio proceso demonstravimas, menininkų kūrybos pristatymo renginiai, edukacinių kūrybinių programų organizavimas vaikų ir suaugusiųjų grupėms, interaktyvios socialinės akcijos. Pleneras organizuojamas kartu su menininkų asociacija „Tiltas“.

Nidos ekspresija

NERINGOS MIESTO GIMTADIENIS

Ilgiausio, gražiausio, labiausiai į šalies vakarus nutolusio miesto gimtadienis – 1961-ųjų lapkričio 15-oji. Tuomet į vieną administracinį vienetą buvo apjungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Pervalka, Preila, Juodkrantė ir Nida. Tokio žingsnio siekis – plėtoti vietovę kaip kurortą.
Šaltuoju metų laiku neringiškiai sugrįžta į bendruomenę, į šventinių renginių maratoną pasinėrusia Neringos įstaigos, organizacijos, Neringos mėgėjų meno kolektyvai, kurie visi kartu papildo Neringos legendą kūrybinėmis interpretacijomis, kviečia kurorto draugus, svečius ir Kuršių nerijos mylėtojus į šventinį metų koncertą, taip pat pasivaišinti „Kuršių kieme“, aplankyti „Kitokią Neringą“. Neringos gimtadienio šventės metu vyksta metų jaunimo apdovanojimų ceremonija, joje pristatomas kūrybiškiausias, novatoriškiausias, talentingiausias Neringos jaunimas.

Neringos miesto gimtadienis

NAUJŲJŲ METŲ SUTIKIMO ŠVENTĖ

Rojaus kampeliu vadinamoje Neringoje žiemą atsiskleidžia ypatingas gamtos grožis, romantiškas, pasakiškos gamtos paveikslas. Kuršių nerija žiemą primena pasaką – baltai apmegztos pušys, švytinčios marios, dūmeliai iš kaminų ir tikėtina greitai pasijausiantis stintų kvapas. Tačiau ne tik dėl šios priežasties Neringa – puiki Naujųjų metų sutikimo kryptis.
Gruodžio 31-osios vakarą senieji metai Nidoje tradiciškai palydimi profesionaliosios muzikos koncerte, kuriame pasirodo charizmatiški ir publikai puikiai pažįstami scenos meistrai.
Vaišingumu garsėjantys neringiškiai, sausio 1-ąją savo svečius tradiciškai sočiai pamaitina. Pirmąją naujųjų metų dieną Nidos centriniame skvere visi vaišinami kvapnia kuršiška žuviene.

Naujieji metai

 

Vykdomi projektai

SWEDISH INSTITUTE BALTIJOS JŪROS BENDRADARBIAVIMO PROGRAMA
Projektas „Baltijos Vartai“ (angl. Baltic Gates)
Daugiau informacijos apie projektą si.se