Vasario 18 - balandžio 5 d. 

Kuršių nerijos istorijos muziejus. Pamario g. 53, Neringa

Neringos muziejai kviečia vasario 18 d. (antradienį) 17.30 val. į Kuršių nerijos istorijos muziejų, į parodos „Tylus gyvenimas“ atidarymą!

Čia išvysite vertingus XIX a.–XX a. I pusės Rytų Prūsijos dailės kūrinius iš Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos kolekcijos. 

Parodoje dėmesys skiriamas ne Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, o žmonėms – tyliesiems šio krašto liudininkams, kurių gyvenimai dažnai lieka nepastebėti.

Plačiau apie parodą: 

Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.

Jei teigiama, kad Kuršių nerijos rūstų žavesį XIX a. pradžioje pirmieji atrado keliautojai ir rašytojai, tai 1845 m. įkurtos Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai lygiai taip pat vieni pirmųjų atrado nepakartojamą Nidos, skurdaus žvejų kaimelio, genius loci ir XIX a. pabaigoje tapo legendinės dailininkų kolonijos įkūrėjais (veikė iki 1945 m.).

Nidos dailininkų kolonijos dalyvių temų ratas buvo aiškus ir konkretus. Jį diktavo unikali Kuršių nerijos gamta. Gausi nerijos miškų ir vandenų gyvūnija, net pats žmogus ir jo kasdienė veikla buvo to išskirtinio, mitinio kraštovaizdžio dalys, jam visiškai pavaldžios.

Daugumos dailininkų, kūrusių prie Baltijos, Kuršių nerijoje ar  kurioje kitoje vaizdingoje vietovėje darbuose paprastai vyrauja vietos peizažas, didingas ir daugiabalsis.

Ši paroda, rodant kolonistus, nevisiškai tipinė – dauguma darbų – portretai beveik prieš šimtą metų gyvenusių žmonių. Su įdomumų galime įžiūrėti senovinę aprangą, įdomios detales, atkreipti dėmesį į visiškai nereikšmingas smulkmenas… mes dažnai galime ką nors pasakyti ir apie jos nutapusius dailininkus. Bet, deja, mes  nieko nežinome apie portretų savininkus. Kas jie? Iš kur?

Tai pabūkime tyliai tarp jų ir jie kaip tarsi belaikėje smėlio matricoje likusi vaizdinė atmintis, papasakos mums apie darbų ir tylaus grožio kupiną gyvenimą prie jūros, pamatytą  menininkų akimis ir širdimis.

Ekspozicijoje pagrindinis akcentas – šio krašto žmonės.

„Noriu parodyti žmones, kurie gyveno šiame krašte prieš šimtą metų. Darbai meniniu požiūriu skirtingi. Mūsų tikslas yra parodyti skirtingus portretus, skirtingus veidus. Dalis žmonių realūs personažai, pavyzdžiui, galite išvysti mergaitę, kuri buvo reali tapytojo Hans Kallmeyer tarnaitė. Tai visiškai paprastos istorijos – žuvies rūkymas, muzikantai, žvejų laivai ir poledinė žūklė. Netipiškai užfiksuota akimirka – skaitantis žvejas”, – pristatydama parodą kalbėjo J. Kosinova.