Brošiūra Žvilgsnis į Lietuvos pajūrį

10 Neringa Gamta Neringos kurortas įsikūręs Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris nuo 2000 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Šio krašto žaliąjį rūbą formuoja spygliuočių miškai, o įspūdingiausias vietinio kraštovaizdžio elementas - smėlio kopos. Baltųjų ir pilkųjų kopų gamtinėse buveinėse auga reti, vien tik smėlyje prisitaikę augti augalai. Kuršių nerijoje galima sutikti daug įvairiausių gyvūnų, kurių stambiausias ir žinomiausias yra briedis. Neretai jis yra laikomas nerijos simboliu. Čia nuolat gyvena keli šimtai paukščių rūšių, kurių įspūdingiausi yra didieji kormoranai, pilkieji garniai ir jūriniai ereliai. Per nerijos pusiasalį eina Baltosios–Baltijos jūrų migracijos kelias, todėl kiekvieną pavasarį ir rudenį čia praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. Ši vieta yra itin mėgstama paukščių stebėtojų, kuriais galite tapti ir Jūs, kai tik apsilankysite viename iš stebėjimo bokštelių, įrengtų pamaryje tarp Nidos ir Pervalkos. Kultūros paveldas Kuršių nerija turtinga ir savo kultūriniu palikimu. Senieji jos gyventojai, kuršiai, buvo žvejai. Į marias jie plaukdavo burinėmis valtimis – kurėnais. Kiekvienas žvejys kurėno stiebo viršuje tvirtino laivo žymėjimo ženklą – vėtrungę. Ši vėjarodė ne tik rodė vėjo kryptį, kokiam kaimui priklausė laivas, bet ir puošė burvaltę originaliais medžio raižiniais, atvaizdavo žvejo kasdienybę, svajones. Vietos žvejai gyveno mediniuose nendrėmis dengtuose namuose, kurie išsiskyrė savo koloritu bei frontono puošyba. Pasakojama, kad išmaniai raižyti stogo kraigo lėkiai ne tik puošė namą, bet ir atliko apsauginę funkciją. Šiandien Neringoje apsilankę svečiai gali ne tik apsistoti tokiame žvejo name, bet ir pasiplaukioti mariomis su atkurta medine burvalte. Daugiau apie vietos gyventojų kasdienybę sužinosite apsilankę Žvejo etnografinėje sodyboje bei Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Dar vienas kuršininkų buities atributų - gintaras. Jie užsiėmė gintaro rinkimu ir apdorojimu. XIX a. antrojoje pusėje Kuršių marių įlankoje ties Juodkrante gintaras buvo kasamas ir pramoniniu būdu. Tarp gausiai iškastos gintaro žaliavos buvo rasti ir archeologiniai gintaro dirbiniai, datuojami III tūkst. pr. Kr. Dėl savo vertės šie dirbiniai gavo Juodkrantės gintaro lobio pavadinimą. Pamatyti Juodkrantės gintaro lobį bei susipažinti su Baltijos gintaru galite Nidoje įsikūrusioje gintaro galerijoje-muziejuje, o savo namiškius pradžiuginti gintariniu suvenyru, kurių gausu vietinėse krautuvėlėse. Laisvalaikis Šiandien Neringa siūlo modernią turizmo infrastruktūrą ir begalę būdų aktyviai praleisti laisvalaikį. Čia įrengti pajūrio paplūdimiai, poilsio zonos, žaidimų ir sporto aikštelės, dviračių takai, pažintiniai gamtiniai takai bei apžvalgos aikštelės. Atostogaujantys Neringoje gali vaikščioti su šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis, važinėtis dviračiais, sportuoti lauko treniruoklių aikštelėse, irstytis kanojomis, būriuoti su Blokart vėjaračiais, plaukioti su pramoginiais laivais arba klausyti geros muzikos viename iš gausiai rengiamų koncertų. Neringa – Lietuvos ir Europos perlas, menininkų Meka, poilsio oazė atostogaujantiems. Nors Neringos miestas įkurtas tik XX a., Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamo kurorto istorija siekia laikus, kuomet mūsų kraštuose dar gyveno milžinai. Legenda byloja, kad Kuršių nerijos pusiasalį supylė geraširdė milžinė Neringa, sukurdama vietos žvejams saugų prieglobstį nuo rūstaujančių jūros pabaisų. Atsidėkodami jai, žvejai pavadino kraštą Neringa. Kuršių nerija – siaura smėlio juosta, iš dviejų pusių skalaujama vandenų – dėl savo gamtos dažnai prilyginama SPA po atviru dangumi. Beveik 50 kilometrų besitęsiantį Neringos miestą sudaro keturios Kuršių nerijos gyvenvietės: Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė.