Untitled-1

Per visą Kuršių nerijos pusiasalį yra susiformavusi stambių kauburių juosta. Ją geografai kilęs nuo kuršiško žodžio vece – senas ir kruogs – smuklė. Visa kopa apaugusi kalninės pušies iš Danijos. Dėl gerai išsivysčiusios, paviršiniuose sluoksniuose išsidėsčiusios šios pušies šaknų kurie natūraliai kuria užuovėjas pakrantėse įsikūrusioms gyvenvietėms. 18 – 19 a. šie ragai rago ir šalia esančios įlankos pavadinimas kilęs nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Yra ir kitas šio pavadinimo aiškinimas - nuo švediškų žodžių bolja – banga ir vik – įlanka. Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837 -1910 m. kasmet srovių, nepaliaujamai mažėja. Į šiaurę nuo Nidos gyvenvietės, marių pakrantėje išsikišusį Bulvikio ragą lankytojai lengvai pasieks eidami pamariu ar važiuodami dviračių taku Preilos link. kopų buveinėje. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Nuo Parnidžio kopos į pietus atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda atstumus. Kopos juda pernešant smėlio smilteles iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį. Vėjo ridenamos smiltys nerijoje keliauja ruzgomis – smėlio vagelėmis, kol užkliūva už augalo. Tose vietose, kur nesilanko žmogus, lomose kopų paviršius primena jūros dugną. Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis, šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų. pelėžirnis. PUSTOMOS KOPOS – PARNIDŽIO KOPA RAGAI – BULVIKIO RAGAS APŽELDINTOS KOPOS – VECEKRUGO KOPA