Lankstinukas Skulptūriška Neringa LT

9. Bareljefas „PAŠTO KARIETA“ Šis metalo plastikos darbas buvo pagamintas „Lietuvos pašto“ užsakymu, siekiant priminti pašto istoriją. Arkliais traukiamą pašto karietą vaizduojantis bareljefas kartu primena XVII – XIX a. pirmos pusės europinės reikšmės pašto kelią, ėjusį per Kuršių neriją ir sujungusį Vakarų Europą, Vidurio Europą ir Pabaltijį. Bareljefas puošia pašto pastato priekinį fasadą (Taikos g. 13, Nida). 10. Skulptūra G. D. KUVERTUI, NERINGOS APŽELDINTOJUI, ATMINTI Ąžuolinė trijų metrų aukščio skulptūra stovi centriniame Nidos skvere. Skulptūra Nidos centre buvo pastatyta tuometinio Neringos architekto A. Zavišos iniciatyva. Tema skulptūrai užduota neatsitiktinė  – susijusi su Kuršių nerijos gyvenviečių istorija, kopų apsodinimo darbais. Monumentali augalinių motyvų skulptūra tarsi atkartoja krikštų formas, primena vietos gyventojų pasaulėžiūrą, yra artima jų estetikai. 11. Dekoratyvinė skulptūra „NERINGA“ Tuo metu tvarkomame skvere miestui dovanota skulptūra atsidūrė laikinai, renkant jai tinkamiausią vietą, tačiau taip ir nebebuvo perkelta. 2014 m. pavasarį baigus tvarkyti centrinį Nidos skverą, skulptūra jame pasiliko kaip kompozicinė dominantė. Bronzinis kelių metrų aukščio kūrinys, vaizduojantis jūros bangose besimaudančią moterį, pavadintas „Neringa“. Taip interpretuota Kuršių nerijos atsiradimą paaiškinančios legendos herojė Neringa. 12. Skulptūra VYTAUTUI KERNAGIUI ATMINTI Skulptūra skirta dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje, atlikėjui ir dainų autoriui Vytautui Kernagiui atminti. Įamžinti maestro nuspręsta būtent Nidoje, nes jis daugelį metų buvo glaudžiai susijęs su Nidos vasaros sezono atidarymo festivaliu „Benai, plaukiam į Nidą“. V. Kernagį skulptorius pavaizdavo natūralaus dydžio su svarbiausiu jam atributu – gitara. Prie maestro prisėsti ir nusifotografuoti gali kiekvienas. V. Kernagio skulptūra stovi Nidos centre, prie marių. Šalia skulptūros įrengtas bardų skveras – mini koncertinė erdvė. 13. Dekoratyvinė skulptūra „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ Varinė skulptūra, vaizduojanti visiems gerai žinomos legendos personažų deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilės sceną. Skulptūra pastatyta tuometinių poilsio namų „Jūratė“ užsakymu, ji įkomponuota vidiniame kieme, skvere su baseinėliu (šalia Pamario g. 3, Nida). 14. Dekoratyvinė skulptūra „POILSIS“ Nidos centre šalia Meno mokyklos (Pamario g. 4, Nida) įrengtame skverelyje stovi bronzinė skulptūra „Poilsis“, vaizduojanti paplūdimyje besiilsinčią moterį. Svajingas moters žvilgsnis nukreiptas į šalia įrengtą baseinėlį su fontanu. Tai vienintelis Neringoje veikiantis fontanas, rekonstruotas 2014 m. 9. Atidengtas 1977 m., autorius Eduardas Jonušas 10. Pastatyta 1972 m., autorius Stanislovas Bartkevičius 11. Pastatyta 2013 m., autorius Juozas Ruzgas 12. Pastatyta 2009 m., autorius Romualdas Kvintas 13. Pastatyta 1984 m., autorius Eduardas Jonušas 14. Pastatyta 1962 m., autorius Juozas Ruzgas 15. Pastatyta 1974 m., autorius Eduardas Jonušas 16. Pastatytas 1864 m. 15. Skulptūra „KETURI VĖJAI“ Medinė klijuoto ąžuolo masyvo skulptūra stovi kavinės „Senas žvejas“ (Nidos-Smiltynės pl. 8, Nida) prieigose. Ši vėjus vaizduojanti skulptūra mums primena apie išskirtines gyvenimo sąlygas Kuršių nerijoje ir apie vietinių žvejų priklausomybę nuo gamtos stichijų. 16. Paminklas G. D. KUVERTUI Miškininkų kapinaitėse, esančiose prie Nidos–Smiltynės plento bei G. D. Kuverto gatvės sankryžos, stovi atminimo paminklas Georgui Dovidui Kuvertui, pastatytas 1864 m. G. D. Kuvertas 1825 m. pradėjo apsodinti pušimis prie Nidos priartėjusią kopą, taip savo darbais įrodydamas, kad galima „sutramdyti“ įsisiautėjusią pustomo smėlio stichiją. G. D. Kuvertas mirė 1856 m. Dėkingi to meto nerijos gyventojai palaidojo jį šalia tėvo Gotlybo Dovido Kuverto, o už surinktas lėšas Karaliaučiuje, Heino liejykloje išliedino ir pastatė paminklą. Ant postamento stovi amfora, kurioje simboliškai laikomas vanduo medžiams laistyti. Preiloje: 17. Paminklas GINTARUI PAULIONIUI ATMINTI Preiloje prie jūros, ties centrine gelbėjimo stotimi, pastatytas akmeninis irklus vaizduojantis paminklas keliautojui Gintarui Paulioniui atminti. Baltijos jūroje įsisiautėjęs uraganinis vėjas ir įsisupusios bangos sutrukdė nenuilstančiam keliautojui sėkmingai užbaigti turiningą, patriotinę, Lietuvos vardą gar- sinančią kelionę. Šios kelionės metu jis savo pasigaminta irkline valtimi, pavadinta danų keliautojo Al- fredo Jenseno vardu, nuplaukė iki Kopenhagos ir sugrįžęs žuvo bangų mūšoje prie pat Preilos krantų. Pervalkoje: 18. Paminklinis stulpas LIUDVIKUI RĖZAI Minint L. Rėzos 200-ąsias gimimo metines, skulptorius E. Jonušas sukūrė 7 metrų aukščio ąžuo- lo masyvo skulptūrą, vaizduojančią L. Rėzą. Skulptūra pastatyta netoli Pervalkos gyvenvietės, ant Skirpsto kopos. Ši vieta buvo parinkta paties autoriaus rūpesčiu – iš čia geriausiai matėsi užpustytas Karvaičių kaimas – L. Rėzos gimtinė. Ąžuoliniame paminkle išrėžtos L. Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės. Kūrinys įvertintas kaip vienas iškiliausių E. Jonušo medžio darbų, taikliai L. Rėzą atvaizduojanti portretinė kompozicija. 19. Stogastulpis KARVAIČIŲ KAIMUI ATMINTI Karvaičių kalno papėdėje stovi ąžuolinis stogastulpis užpustyto Karvaičių kaimo tragedijos atminimui. Paminklinis stogastulpis stovi prie pat marių kranto, rytinėje dviračių tako pusėje, ruože tarp Preilos ir Pervalkos. Ant jo išrėžti žodžiai: „1776 m. Karvaičių kaime gimė lietuvių dainų rinkėjas ir skelbėjas poetas Liudvikas Rėza. 1797 m. šis kaimas smėliu užpustytas.“ 20. Skulptūra „MOTERIS, LAIKANTI KRYŽIŲ“ Medinė skulptūra stovi Pervalkos senosiose kapinaitėse ir čia atsidūrė siekiant pažymėti amžino poilsio vietą. Savo forma skulptūra tapo savotišku protestu tuo metu populiariems raganų ir velnių vaizdavimams. Skulptūra vaizduoja moters figūrą su pakeltomis į viršų rankomis, jai tarp delnų suformuota koplytėlė, kurią užbaigia kryžius – tikėjimo ir vilties ženklas. Juodkrantėje: 21. Paminklas LIUDVIKUI RĖZAI Juodkrantės centre, netoli L. Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė), pastatytas paminklas iškiliai Kuršių nerijos asmenybei, Karaliaučiaus universiteto profesoriui, poetui, tautosakos rinkėjui, K. Donelaičio „Metų“ bei pasakėčių leidėjui Liudvikui Rėzai. 22. Paminklas ADALBERTUI BEZZENBERGERIUI Juodkrantėje šalia poilsio namų „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11, Juodkrantė) pastatytas paminklas žymiam vokiečių archeologui, etnografui, kalbininkui, baltistui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Adalbertui Bezzenbergeriui (1851–1922). 23. Akmens skulptūrų parkas „ŽEMĖ IR VANDUO“ 1995 m. Juodkrantėje pradėta statyti 2400 m. ilgio krantinė, kuri eina palei L. Rėzos gatvę. Tvarkant krantinę, gimė mintis čia įrengti skulptūrų ekspoziciją. Ekspozicija buvo kuriama 1997–1999 m. tarptautinio skulptorių simpoziumo „Žemė ir vanduo“ metu. Ją sudaro 31 skulptūra, kurias sukūrė menininkai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Vengrijos ir Mauricijaus. Skulptūros išdėstytos 800 m. atkarpoje. 24. Medinių skulptūrų ekspozicija „RAGANŲ KALNAS“ 42 metrų aukščio Raganų (anksčiau Jono, Ievos) kalnas nuo seno mena čia švęstas Jonines. Tuomet burvaltėmis, garlaiviais iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos per Kuršių marias atplaukdavo chorų dalyviai, muzikantai, linksmindavosi trumpiausią metų naktį, ieškodavo paparčio žiedo. 1979-81 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai, medžio drožėjai šiame kalne sukūrė daugiau nei 80 skulptūrų, įkūnijančių lietuvių liaudies pasakų, herojų motyvus, legendų personažus. Čia ypač gausu raganų ir velnių. Mažųjų lankytojų džiaugsmui kalno papėdėje įrengtos sūpuoklės ir karstyklės. 17. Pastatyta 1996 m., autorius Julius Narušis 18. Pastatytas 1975 m., autorius Eduardas Jonušas 19. Pastatytas 1976 m., autorius Eduardas Jonušas 20. Pastatyta 1990 m., autorius Kazys Bimba 21. Pastatytas 1994 m., autorius Artūras Sakalauskas 22. Pastatytas 2017 m., autorius Kęstutis Musteikis 23. Parkas įrengtas 1999 m. 24. Įrengta 1981 m. pagal skulptoriaus Stepono Šarapovo ir architekto Algimanto Nasvyčio projektą.