Mink ir pažink LT

Minant dviratį su Jumis mina ne tik saulė, vėjas, sveikata, bet ir smalsumas. Juk atrasti ir suprasti yra ne mažiau vertinga nei judėti. Lėkdami dviračių taku per Kuršių neriją, Jūs tarsi ant vėrinio suversite jos gyvenvietes ir daugybę pažintinių objektų, nes visi jie pakeliui ir čia pat. Kelionę galite pradėti ir iš Nidos, ir iš Smiltynės arba judėti į vieną ar į kitą pusę iš Juodkrantės, Preilos ar Pervalkos. Visos dviračių trasos ilgis 52 km. Atstumai tarp gyvenviečių: Smiltynė – Juodkrantė – 21 km, Juodkrantė – Pervalka – 16,5 km., Pervalka – Preila – 5,5 km., Preila – Nida – 9 km. Dviračių tako trasa nėra sudėtinga, dengta kieta danga be sudėtingų pakilimų. Palei taką įrengtos trumpalaikio sustojimo vietos ir poilsiavietės. Gyvenviečių paplūdimiuose galite atsigaivinti Baltijos jūroje. Puikių įspūdžių minant dviračio pedalus ir dar daugiau sužinant apie Kuršių neriją! Lietuvos Jūrų muziejus ir delfinariumas įsikūrė istoriniame nerijos forte. Vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje kviečia pažinti paslaptingą vandenų pasaulį bei apsilankyti jo nuolat turtinamose ir rūpestingai puoselėjamose ekspozicijose. Visu Kuršių nerijos pajūriu nusidriekęs apsauginis kopagūbris iki šiol atlieka savo pradinę ir pagrindinę funkciją – sulaiko jūros į krantą išmetamą smėlį ir neleidžia jam slinkti gilyn į neriją. Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelė , kurios aukštis daugiau nei 35 m., atveria įspūdingus vaizdus į Klaipėdos miestą, kitą marių krantą, jūrą ir po 2006 m. didžiulio gaisro atsikuriantį kraštovaizdį. Garsų gaudyklė – Juodkrantės sengirėje pastatytas įrenginys, sustiprinantis aplinkos garsus. Gaudyklės viduje arba ties jos siaurąja anga galima mėgautis „pagautais“ gamtos garsais ir sengirės aplinka. Juodkrantės švyturys pastatytas 1953 m. ant 53 m. aukščio Raganos kalno (buv. Bloksbergo). Švyturio bokštas metalinis, keturkampis, apatinė jo dalis ažūrinė, viršutinė apkalta šviesiomis lentomis. Aukštis – 20 m. Gintaro įlanka – tai dirbtinai marių įlankoje suformuotas uostas, kuriame XIX a. antroje pusėje veikė įmonė, iš Kuršių marių dugno ties Juodkrante pramoniniu būdu kasusi gintarą. Šiais laikais įlanka žymi tuo, kad vasaros pradžioje ji pasipuošia nendrinėmis skulptūromis, kurios Rudens lygiadienio šventėje suliepsnoja, taip išpildydamos tikrąją savo paskirtį. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuolat veikiančią istorinę ekspoziciją, skirtą Juodkrantės istorijai bei iškiliai krašto asmenybei – Martynui Liudvikui Rėzai. Čia nuolat rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų parodos, įvairūs kultūriniai renginiai bei šventės. Akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo“ įsikūręs 2,4 km. ilgio atkarpoje Juodkrantės marių krantinėje. Čia įkurdinta 31 Lietuvos ir užsienio skulptorių sukurta akmens skulptūra. Medinių skulptūrų ekspozicija „Raganų kalnas“ – tai parabolinės kopos ketera ratu nutiestas skulptūrų takas, sukurtas 1979–1981 m. Jame eksponuojamos 80 skulptūrų pristato lietuvišką tautosaką ir Pamario legendas. Tai lankomiausias objektas Juodkrantėje. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia – vietoje sudegusios senosios pastatyta 1885 m. pagal žymaus architekto Fridricho Augusto Štiulerio projektą. Raudonų plytų neogotikinėje bažnyčioje vyksta liuteronų ir katalikų pamaldos, kultūriniai renginiai. Lietuvos dailės muziejaus Pamario galerijoje sezono metu rengiamos vaizduojamosios ir taikomosios dailės parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai visai šeimai. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija yra viena seniausių ir didžiausių Lietuvoje. Pakilę į apžvalgos aikštelę galite stebėti triukšmingą kolonijos gyvenimą. Joje yra virš 2000 kormoranų ir apie 500 pilkųjų garnių lizdų. Apžvalgos aikštelė ant Avino kalno yra Juodkrantės kraštovaizdžio draustinyje. Tai parabolinių kopų komplekso pietinis pakraštys. Nuo čia atsiveria vaizdas į pietuose plytintį Naglių gamtos rezervatą, jūrą ir marias. Pažintinis takas Naglių gamtiniame rezervate veda į Mirusias kopas, kurios tęsiasi net 9 km nuo Juodkrantės iki Pervalkos ir slepia 4 užpustyto Naglių kaimo vietas. Čia galite pamatyti smėlio palaidotų šimtamečių miškų dirvožemio fragmentus, įspūdingas vėjo sukurtas daubas ir išgraužas, susipažinti su unikalia šių vietų augalija ir gyvūnija. Nuo kopų atsiveria nuostabus vaizdas į marias ir jūrą. 14 metrų aukščio Pervalkos (Žirgų rago) švyturys , pastatytas 1900m. priešais Birštvyno iškyšulio Žirgų ragą – vienintelis šalyje dirbtinėje saloje veikiantis švyturys. Liudviko Rėzos skulptūra – menininko Eduardo Jonušo sukurta 7 metrų aukščio ąžuolo masyvo skulptūra. Ji stovi ant Skirpsto kopos. Liudviko Rėzos žvilgsnis nukreiptas link užpustyto gimtojo Karvaičių kaimo, skulptūroje išskobtos jo eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės. Kalnapušėmis apželdinta Vecekrugo kopa – aukščiausias, 67,2 m. siekiantis, Kuršių nerijos taškas, nuo kurio atsiveria nuostabi Kuršių marių, Baltijos jūros, ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panorama. Bulvikio ragas – plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Iš čia atsiveria puiki Kuršių marių panorama ir kitas krantas, įrengta poilsiavietė, paukščių stebėjimo bokštelis. Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus įsikūręs rašytojo vasarnamyje, kuriame jis su šeima praleido tris produktyvias savo gyvenimo vasaras (1930–1932 m.). Namelyje įrengta memorialinė ekspozicija, veikia Thomo Manno kultūros centras. Muziejaus svetainėje vyksta kameriniai koncertai, literatūriniai susitikimai, seminarai, bei tarptautinio Thomo Manno festivalio renginiai. Nuo šalia esančios apžvalgos aikštelės atsiveria tapybiški marių vaizdai. Kuršių nerijos istorijos muziejuje pristatomi tradiciniai gyventojų verslai (žvejyba, varnų gaudymas) ir krašto istorija nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1888 m. Neogotikinio stiliaus raudonų plytų pastatas išliko, nors sovietmečiu buvo niokojamas. Pastatą išgelbėjo tai, kad 8 deš. čia buvo įkurdintas Neringos istorijos muziejus. 1988 m. bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei. Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerija-muziejus – vieta, kur lankytojai supažindinami su Baltijos gintaro susiformavimo istorija, inkliuzais, spalvų įvairove, apdirbimu. Čia eksponuojama Juodkrantės Gintaro lobio kolekcijos rekonstruota dalis. Galima pamatyti ir įsigyti autorinių gintaro papuošalų. Mažytėse kapinaitėse, esančiose Nidos – Smiltynės plento bei G. D. Kuverto gatvės sankryžoje, stovi paminklas Georgui Dovydui Kuvertui , pastatytas 1864 m. Šis žmogus nuo 1825 m. vadovavo kopų apsodinimo mišku darbams, tramdydamas smėlio stichiją, grasiusią užpustyti Nidą. XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės žymios savo krikštais – mediniais kuršininkų antkapiniais paminklais, kurie buvo statomi Kuršių marių pakrančių kapinėse. Krikštai išliko menininko Eduardo Jonušo dėka. Nuo 2009 marių krantinę puošia skulptūra Vytautui Kernagiui – bardui, aktoriui, renginių režisieriui, TV laidų vedėjui, dainininkui ir poetui, atminti. Skulptorius – Romualdas Kvintas. Vėtrungių atsiradimas Kuršmarių burvaltėse susijęs su žvejybos reglamentacija Rytprūsiuose. 1844 m. žvejybos inspektorius E. Berbomas sukūrė burvalčių ženklinimo sistemą. Kiekviena jų turėjo iškelti priskirtą kaimui ženklą, kurį žvejai transformavo į vėtrungę. Ilgainiui žvejai ėmė jas puošti medžio drožiniais, dažyti tradicinėmis spalvomis. Vėtrungių ekspozicijos salelės išdėstytos Nidoje palei marių pakrantę. Nidos žvejo etnografinė sodyba supažindina lankytojus su XIX–XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų buitimi. Čia eksponuojami baldai, indai ir kiti ūkyje, žvejyboje naudoti rakandai bei Kuršmarių burvaltės – kurėnai, vyksta edukaciniai užsiėmimai. Nidiškių architektų Algimanto Zavišos ir Ričardo Krištopavičiaus suprojektuota ir 2003 m. pastatyta Nidos Romos katalikų bažnyčia išsiskiria baltu ažūriniu bokšteliu su kryžiumi ir varpu, iškilusiu virš tradicinio nendrinio jos stogo. Bažnyčios kryžiaus bokštas matomi iš visų Nidos pusių. Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis cilindro formos bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis, pastatytas buvusio švyturio vietoje. Švyturio aukštis – 29,3 m., jis stūkso ant 52 m. aukščio Urbo kalno (kopos). Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje ir mariose 22 jūrmylių (apie 41 km.) atstumu. 2014 m. Tylos slėnyje pastatyta beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti „Neringos krėslą“ , įprasmina Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą. Skulptorius – Albertas Danilevičius. Lankomiausia Kuršių nerijos vieta – Parnidžio kopa su saulės laikrodžiu- kalendoriumi . Laikrodžio gnomonas – granitinis 13,8 m. aukščio obeliskas, nuo kurio krintantis šešėlis ir yra šio laikrodžio rodyklė. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima stebėti ir saulėtekius nuo vandens, ir saulėlydžius jūroje. Mirties slėnis yra į pietvakarius nuo Parnidžio kopos. Šiame slėnyje 1870–1872 m. buvo prancūzų karo belaisvių stovykla. Daliai jų mirus nuo ligų ir čia atgulus, slėnis pradėtas vadinti Mirties slėniu. Buvusi Nidos sklandymo mokykla čia veikė 1933–1939 m. Ji paruošė daugiau kaip 500 sklandytojų-pilotų iš įvairių šalių. Ant buvusio angaro pamatų 1978 m. pastatyta arka, žyminti sklandymo mokyklos vietą, o 1998 m. atidengtas paminklinis akmuo lietuvių ir vokiečių sklandytojams. Eduardo Jonušo namuose įamžintas šviesaus atminimo menininko Eduardo Jonušo kūrybinis palikimas. Jo sukurtos ir surinktos ekspozicijos (paveikslų, eksponatų) prieinamos Neringos gyventojams ir svečiams. 19 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 20 21 22 23 24 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 25 Puikių įspūdžių minant dviračio pedalus ir dar daugiau sužinant apie Kuršių neriją! Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ www.visitneringa.com Dviračių maršrutas per Kuršių neriją M I N K I R P A Ž I N K Preilos kopa – viena iš didžiojo Kuršių nerijos kopagūbrio viršūnių. Jos aukštis siekia 53 m. Nuo kopos apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Mizgirių gintaro muziejuje eksponuojamai parodai didžiausią unikalumą suteikia gausi retų gintarų ir meno kūrinių kolekcija, kurią papildo virtualus pasako- jimas. Specialiai įrengtuose ekranuose pristatoma gintaro susidarymo istorija, spalvų įvairovė, gavybos būdai. Vidiniame multimedijos tilte pasakojama, kaip susiformavo Kuršių nerija.