„Dėl savito, kone pirmykščio kraštovaizdžio, Kuršių nerija visada traukė giliaminčius keliautojus“, – 1926 m. „Nidos mokyklos kronikoje“ rašė H. Fuchs. Jie lankosi ir dabar, ypač Thomo Manno festivalyje, todėl festivalio organizatoriai kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia gyvenančius, dirbančius ir poilsiaujančius Kuršių nerijoje į ją pažvelgti kitomis akimis ir dalyvauti konkurse, birželio 19 d. – liepos 11 d. kartu kuriant fotografijų koliažą „Savas – svetimas“.
Kuršių nerija išgyveno daug audringų laikotarpių – šimtmečius trukusią ramybę pakeitė pustymai, kaimų kraustymasis ir vargai, o suvaldžius keliaujančius smėlynus, įsivyravo kurortinis gyvenimas. Praeities istorijos ir gamtovaizdžiai tapo mūsų identiteto dalimi. Bėgant amžiams, kito suvokimas apie kraštovaizdį, keitėsi ir gyvenimo realybė. Kiekviena karta diskutuoja ir sprendžia, kas yra kultūrinis paveldas iš nūdienos žmogaus pozicijos, kas yra saugotina – sava ir kas vengtina – svetima.
Norintys dalyvauti, kviečiami užpildyti anketą ir nuotraukomis perteikti savo subjektyvų požiūrį į įvairius objektus Kuršių nerijoje. Fotografuoti galima viską, ką matote ir kas patraukia dėmesį: gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, kultūros paveldą, įvairius socialinius reiškinius, paslaugas, darančias įtaką mus supančiai aplinkai.
Nuotraukos renkamos: birželio 19 d. – liepos 11 d. užpildant šią anketą. (Jei neturite GOOGLE paskyros, užpildę anketą, fotografijas galite siųsti el. paštu: juste.zavisaite@nerija.lt).
Iš surinktų fotografijų bus sudaryti abiejų grupių SAVAS ir SVETIMAS koliažai, kuriuos liepos 16 d. 11 val. komentuos Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė prof. dr. Irena Vaišvilaitė ir kuratoriumo narys doc. dr. Aurimas Švedas.
Nuotraukas galite teikti kiekvienai temai arba pasirinktinai. Kiekvienai temai galima pateikti iki 4 fotografijų (iki 10 MB):
GAMTA
Didinga ir graži gamta – stipriausias Kuršių nerijos naratyvas. Žmogaus ir gamtos santykis labai stipriai keitėsi, tačiau visada ėjo panašia kryptimi - nuo išaukštinimo ir žavėjimosi ja iki gamtos jėgų keliamo siaubo. Baltos vėjo pustomos kopos yra pats charakteringiausias nerijos kraštovaizdis, deja, jų mažėja. Ko turėtume siekti dabar – sugrąžinti šimtmečius vyravusį smėlio kraštovaizdį ar džiaugtis miškais žaliuojančia nerija?
GYVENIMO BŪDAS
Didieji pokyčiai, kurie tebesitęsia iki dabar prasidėjo XIX a. pabaigoje, kada žvejų kaimai pamažu virto kurortinėmis gyvenvietėmis. Kuršių nerija traukia turistus savo unikaliu kraštovaizdžiu. Kas vyksta dabar ir kokia linkme juda Neringos kurortas? Ar mums pavyko suvaldyti turistų srautus, ar jie nėra per dideli, kur yra toji riba, nuo kurios visko pasidaro per daug? Pirmieji Kuršių nerijos poilsiautojai labai vertino galimybę pajusti tikrą vietos žvejų kuršininkų gyvenimą. Ar tai svarbu XXI amžiuje?
ARCHITEKTŪRA
Menininkai visais laikais darė didelę įtaką gyvenviečių įvaizdžiui – 1928 m. netgi veikė jų paruošti miestovaizdžio įstatai. Žvejų namai tada atrodė visai kitaip negu dabar: jie buvo paprastesnės konstrukcijos, baltomis sienomis, nendriniais stogais, be kaminų. Pirmosios vilos buvo gana kuklios, tik viena kita - puošnesnė. Po 1945 m. pradėjo formuotis dabartinis Kuršių nerijos stilius: žvejo namas pusantro aukšto, medinis, dažniausia rudai raudonos arba mėlynos spalvos, raudonų čerpių stogai, balti langų rėmai, mėlynos langinės... Šį savitą architektūros stilių galima sutikti tik čia – tai šiaurietiško stiliaus namai, kuriuose integruota kuršininkų žvejų kultūra. Įvairios šio stiliaus interpretacijos vyrauja iki šiol ir naujoje statyboje. O kaip su modernia architektūra – kokia tinka Kuršių nerijoje, o kokia atrodo kaip svetimkūnis?
Nuotr. autorius Andrius Kundrotas.