Kovo 22 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ drauge su Neringos savivaldybe organizuotas turizmo forumas „Neringa 2030: identitetų suderinimo iššūkiai ir galimybės“ sutraukė būrį turizmo ekspertų, akademikų bei kurorto verslo bendruomenės atstovų. Pranešimų ir diskusijų dėmesio centre – Neringos turizmas, ateities planai ir vizijos artimiausiam dešimtmečiui.

„Neringoje sezonas ilgėja, atitinkamai daugėja ir svečių. Kalbant apie Neringos identitetą, prisipažinsiu, kartais darosi baugu, kasmet girdint klausimą: kas naujo Neringoje? Naujienos tokioje jautrioje teritorijoje nebūtinai žmones džiugina, neretai jos audrina, kelia įvairias kitas reakcijas. Visgi ne dėl naujienų žmonės čia važiuoja, bet dėl gamtos, švarių paplūdimių, ramybės. Tad Neringa ramybės, gamtos ar pramogų kurortas, o gal viskas kartu?“, – sveikindamas forumo dalyvius diskusinius klausimus kėlė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Prie diskusijos jungtis ir auditorijai pasiūlymus teikti kvietė forumo moderatorė – Neringos verslo ir akademinės bendruomenės narė doc. dr. Valentina Burkšienė.

Primiršo užsieniečiai, atrado – lietuviai

Lietuvos turizmo sektoriaus aktualijomis bei Neringos turizmo situacija bendrame šalies kontekste renginyje dalijosi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova.

Lietuvos turizmo skatinimo agentūra savo veikloje pristato šiuos turizmo produktus: pažintinį (kultūrinį) turizmą, gamtos ir aktyvų turizmą, sveikatinimo bei verslo turizmą. Prioritetinės turizmo užsienio rinkos – Vokietija, Lenkija, UK, Izraelis. Žemesnio intensyvumo rinkos – Italija, Prancūzija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai, Belgija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija. Kaimyninės rinkos – Latvija, Estija. Tolimosios – JAV, Japonija, Pietų Korėja.

„Kaip matome, rinkos yra itin diversifikuotos. Užsieniečiams pirmas taškas Lietuvoje yra Vilnius, čia pasilieka apie 60 proc. lankytojų. Likusi dalis tenka pajūriui ir Kauno miestui. Tuo tarpu vietiniai turistai renkasi pajūrį ir kitas regiono vietas, mėgsta keliauti gamtoje, nacionaliniuose parkuose“, – sakė O. Gončarova.

Pasak jos, bendrai Lietuvoje turistų skaičius sugrįžo į buvusį iki 2019 m., tačiau pasikeitė proporcijos. „Šiai dienai turime daugiausia vietinių keliautojų. Užsieniečių pernai sulaukėme apie 1,4 mln., t.y. 71 proc. atsigavimas ir jis, beje, panašus visose Baltijos šalyse. Tuo tarpu Pietų Europoje turizmas jau 100 proc. grįžęs į „ikipandeminius“ laikus. Kalbant apie Neringą, čia apsistoja apie 2,5 proc. Lietuvą lankančių užsienio turistų ir tai yra 7 vieta visame Lietuvos paveiksle. Kitaip tariant, užsieniečiai Neringą primiršo, bet atrado lietuviai“, – teigė Lietuvos turizmo skatinimo agentūros vadovė ir pabrėžė, jog bendras tikslas turėtų būti susigrąžinti užsienio turistus, ypač iš prioritetinės Vokietijos rinkos.

Tarp vietinių keliautojų Neringa – ilgųjų atostogų kryptis. Pagal vidutinį nakvynių skaičių ją lenkia tik Druskininkai ir Palanga. TOP veiklos Neringoje: žygiai pėsčiomis, poilsis gamtoje ir gamtos objektų lankymas, gastronominės patirtys.

Anot O. Gončarovos, žmonės keliauja ieškodami patirčių, norėdami išbandyti, paragauti, pamatyti. Neringoje būtent tokių įvairiapusių patirčių ir galima rasti.

„Pagrindinis aspektas Neringoje – kultūra, unikalios istorijos ir patirtys, gamta. Čia galima surasti įkvėpimo šaltinį – tikrą ryšį su gamta. Neringa nėra tik vieta – kiekvienas čia esantis kuria nepamirštamas istorijas, kurias vertina turistai“, – akcentavo „Keliauk Lietuvoje“ vadovė. Apie patirtis ji ragino komunikuoti ir per bendrą Lietuvos turizmo prekės ženklą „Lithuania co-create“.

Kurortų sėkmės istorijos

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys Juozas Tubinas prisipažino, jog, nors buvo deleguotas forume pristatyti Palangos kurorto sėkmės istoriją, klausytojams įdomios ir nesėkmės. O jų restoranų ir viešbučių versle, taip pat ir jo vadovaujamame, per pastaruosius penketą metų netrūko.

Anot J. Tubino, didelę įtaką turizmo verslui daro miestas, savivaldos sprendimai. „Nuolatinis infrastruktūros gerinimas Palangoje lėmė, jog žmonių srautai čia ėmė augti ne sezono metu. Mano manymu, lyginant su Neringa ir Klaipėda, Palanga lyderiauja būtent dėl infrastruktūros. Miestas vis labiau pritaikomas. Be to, lankytojus ne sezono metu traukia ir renginiai. Puikus pavyzdys Palangos stintų šventė, kuri leidžia viešbučių kambarius parduoti naujųjų metų kainoms. Pagalvės mokestis Palangoje „nueina“ tiesiai į rinkodarą ir infrastruktūrą. Į miestą investuoja tinkliniai viešbučiai, kas parduoda kurortą kaip destinaciją“, – vardijo verslininkas.  

Klaipėdoje, pasak J. Tubino, visų šių dedamųjų vis dar trūksta. Būtent todėl, tikintis rezultatyvaus bendradarbiavimo su savivalda, gimė Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacija. „Pasigirsta diskusijų apie Vakarų regiono klasterį. Kol kas ši idėja kyla savivaldos lygmenyje, bet ne iš verslo. Iš tiesų tai galėtų būti sėkmės istorija platesne prasme, sutraukianti savivaldą, verslus, ES paramą“, – svarstė J. Tubinas.

Turizmo srityje nuo 1993 m. dirbantis Neringos verslininkas Romas Šlezas prisiminė, jog pirmieji užsienio turistai į Kuršių neriją vyko vedami nostalgijos. „Jiems viskas buvo įdomu, jie čia matė kitą vertę, grožį. Dabartis lemia, kad turisto paveikslas keičiasi. Kaip, beje, ir mąstymas. Į Neringą atvyksta daugiau lietuvių, kurie čia nevažiuodavo iki šiol“, – pastebi verslininkas.  

R. Šležo teigimu, ateities perspektyvai didelę įtaką daro besikeičiantys investuotojai, kurie pelną mato kitur. „Mano prognozė – Neringoje daugės vienadienių turistų“, – sako jis ir priduria, kad turizmui itin svarbi ir regione susiklosčiusi geopolitinė situacija.

Aplinkai draugiškas turizmas

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė forumo dalyvių dėmesį atkreipė į tvaraus turizmo ir aplinkos temą bei jos dedamąsias – kultūrinę, gamtinę aplinką bei vietos bendruomenę. „Kalbėdami apie tvarų turizmą, užduodame klausimus: kokia nauda vietos bendruomenei? Ar užtikrinamos vietos žmonių pajamos? Ar išlaikoma pagarba vietos socialinės ir kultūrinėms vertybėms? Ar palaikomas vietos verslo gyvybingumas? Ar rūpinamasi gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis? Ir aibė kitų klausimų“, – teigė L. Dikšaitė.  

Anot jos, taip pat svarbu atsižvelgti, kiek konkreti teritorija gali talpinti turistų ir koks yra komforto lygis. Tokios talpumo normos galioja ir gamtinėms teritorijoms.

„Kuršių nerijos nacionalinis parkas dalį duomenų gauna iš Smiltynės perkėlos. Jie rodo, jog po pandemijos pakilus keleivių skaičiui, jis per pastaruosius 3 metus stabilizavosi ir nebeauga. Lankytinuose objektuose esame įrengę 6 skaičiuoklius, fiksuojančius žmonių skaičių. Lygindami, kaip keičiasi gamtinė aplinka, mes galime nuspręsti, kokias apkrovas patiria gamtinė aplinka“, – sako L. Dikšaitė ir priduria, jog lankomumo prasme didžiausias žmonių srautas, žinoma, tenka Parnidžio kopai. Kuršių nerijos nacionalinis parkas privalo reaguoti į lankytojų apkrovas, nes smėlio buveinės ypatingai jautrios žmonių buvimui.

„Turizmas turi tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį. Jis labai svarbus vietos ekonomikai, verslumui bendruomenei, mokesčių surinkimui ir aibei kitų dalykų. Tačiau greta atsiranda rizikos: vietos vertybių nuvertinimas, autentiškumo praradimas, kitų regionų ir užsienio šalių vertybių perėmimas, nekilnojamojo turto, pragyvenimo kainų augimas, kas keičia visą teritoriją“, – įsitikinusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė. Kaip neigiamą turizmo įtaką patyrusį ji pateikė iškalbingą Austrijos miestelio Halštato „prarastojo rojaus“ pavyzdį ir pridūrė: „kalbėti reikia ne tik apie turizmą, bet ir apie čia gyvenančių žmonių jauseną“.

Anot L. Dikšaitės, būtina išlaikyti autentiškumą, išsiskirti iš kitų, atspindėti bendruomenės vertybes stiprinti svečių patirtis. Aplinkai draugiškas turizmas, pasak jos, pasižymi pagarba tiek bendruomenei, tiek gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms.

„Tvarumas neturi būti nišinio turizmo dalis. Tai turi tapti nauja norma. Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis net 80 proc. keliautojų yra pasirengę mokėti daugiau už tvarias keliones. Tad atsakydama į pranešimo pradžioje užduotą klausimą: aplinkai draugiškas turizmas – utopija ar realybė, atsakyčiau, jog tai – siekiamybė“, – apibendrino L. Dikšaitė.

Gamtos ir ekoturizmo perspektyvos

Praėjusių metų pabaigoje Neringoje patvirtinta Neringos savivaldybės turizmo rinkodaros ir komunikacijos strategija 2023–2030 m.  

„Šią strategiją buvo sunkiausia rengti iš visų mano iki šiol atliktų darbų, – prisipažįsta dokumento rengėja dr. Rasuolė Andrulienė. – Neringa labai unikali teritorija, jautri masiniam turizmui. Manau, kad būtent dėl to ji turėtų didžiausią dėmesį skirti ne vienadieniams turistams, bet tiems, kurie renkasi ilgąsias kelionės. Čia norisi tų tikrųjų turistų, kurie keliauja atsakingai, kuriems ypatingai svarbi gamta“.

Būtent todėl dr. R. Andrulienė ragina susitelkti ne į patį turistų skaičių, o į jų nakvynes ir išlaidas. Siekiant įvertinti užsienio turistų iš prioritetinių rinkų lūkesčius, rekomenduojama atnaujinti apklausas. Svarbu ne tik pritraukti naujus, bet ir paskatinti grįžti jau čia buvusius svečius.

Anot mokslininkės, gamtos ar ekoturizmas turi daug porūšių. Tai ir paukščių turizmas, dviračių, pėsčiųjų, bendruomenių turizmas, ir daug kitų.

„Didelį potencialą matau ir visos prognozės rodo, kad su tuo bus susijęs artimiausio laikotarpio užsienio šalių keliautojų bumas. Turizmo srityje vis dažniau kalbėsime apie gamtos ir ekoturizmą“, – prognozuoja dr. R. Andrulienė.

Pasak jos, prioritetinėmis turizmo rinkomis Neringos savivaldybės turizmo ir komunikacijos strategijoje 2023–2030 m. išskirtos Lietuva, Vokietija, Latvija, UK, Nyderlandai, Suomija. Papildomos – Lenkija, Estija, Prancūzija.

Neringa – pasmerkta kūrybiškumui

Neringos identitetų paieškoms skirta ir antroji forumo dalis – ekspertų diskusija „Neringa 2030: Kurortas? Kultūros sala? UNESCO saugoma vertybė? Saugoma teritorija?”

Kaip pastebėjo Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, Neringa – pasmerkta kūrybiškumo stimuliavimui. „Esame kitokie, tad turime suvokti savo stiprybes ir jas pardavinėti“, – akcentavo jis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Lina Dikšaitė pažymėjo, jog pasauliniame lygmenyje labai svarbus vaidmuo tenka UNESCO prekės ženklui, kuris gali pritraukti tikslinius lankytojus iš labai tolimų rinkų. „Žmonės atvykdami į tokią teritoriją turi lūkesčių. Supranta, kad vertybės čia išsaugotos ir jos turi išlikti. Kultūrinis kraštovaizdis yra gamta, kultūra ir bendruomenė. Vienas pagrindinių kultūrinio kraštovaizdžio elementų yra žmonės. Tad mes, čia gyvenantys, irgi jį kuriame ir esame atsakingi už tai, ką po mūsų matys ateinančios kartos“, – akcentavo ji.

„Evoliucijos eigoje išgyveno ne tie, kurie dėjo didžiausius kiaušinius, bet tie, kurie prisitaikė. Tad tai, jog Neringa maža, ilgainiui bus privalumas, o ne trūkumas“, – diskusijoje mintimis dalijosi vietos verslininkas, UAB „Marių namai“ vadovas Rytis Šumakaris.

Pasak dr. Eglės Baltranaitės, kai į projektus, valdymo sprendimus įtraukiama vietos bendruomenė, suinteresuotos grupės, tik tada konkretus sprendimas tampa sėkmingu: „mažoje bendruomenėje pokalbiai su kolegomis, kaimynais leidžia sužinoti svarbius dalykus, kurie gali reikšmingai nulemti mūsų gyvenimą“.

Apibendrindama Neringos turizmo forumą jo moderatorė doc. dr. Valentina Burkšienė pastebėjo, jog renginys leido identifikuotis, kokius namų darbus Neringa jau dabar turėtų atlikti. „Išgirdome daug pasikartojančių elementų, kurie leidžia išskirti svarbiausius teiginius. Vienas jų – tai simbiozė tarp gamtos, kultūros ir bendruomenės. Procesus turėtumėm kompleksiškai matyti ir vertinti iš šių perspektyvų. Iš to išplaukia ir pastebėjimas, jog patys to nesuvokdami, čia gyvendami, esame itin kūrybiški. Tad linkiu pradėti ir patiems save taip identifikuoti“, – sakė doc. dr. V. Burkšienė.

Neringos turizmo forumo „Neringa 2030: identitetų suderinimo iššūkiai ir galimybės“ organizatoriai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ir Neringos savivaldybė.

Renginys dalinai finansuotas ERASMUS+ programos finansuojamo projekto „Žalieji įgūdžiai ateities turizmui" (G4T - Green skills for future tourism) lėšomis.

Nuotr. autorius Andrius Kundrotas.