Paukščių stebėjimo bokšteliai

Važiuodami dviračių taku ar žygiuodami pamario takais atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos užsukite į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių)

Paukščių stebėjimo bokšteliai žemėlapyje

Maršrutai:
· Pajūris Preila-Pervalka, Juodkrantė – Alksnynė (rugpjūtis, rugsėjis – tilvikų migracija; lapkritis – kovas – jūriniai paukščiai)
· Pamarys Pervalka – Preila (vandens paukščiai perėjimo metu ir migracijos metu)

Migracijų kelias

Virš Kuršių nerijos eina vienas svarbiausių iš Šiaurės Europos į pietus ir atgal traukiančių paukščių maršrutų, vadinamas Baltosios – Baltijos jūrų migracijos keliu. Paukščių stebėjimas yra labai populiarus užsiėmimas visame Vakarų pasaulyje tarp mėgėjų, praleidžiančių daug laiko gamtoje ir besidominčių jos reiškiniais. Viena iš paukščių stebėjimo sričių yra migruojančių sparnuočių atpažinimas ir jų skaičiaus nustatymas. Tam reikia gerai pažinti paukščius pagal išvaizdą ir skleidžiamus garsus. Daugelį skrendančių paukščių galima atpažinti tik pagal balsus. Reikalinga turėti gerus optinius prietaisus: žiūronus, teleskopus, skaitmeninius fotoaparatus, taip pat šiuolaikinį vadovą, t.y. specialią knygą apie paukščius.

Migracijos stebėjimo vieta

Migraciją patogiausia stebėti nuo aukštų kalvų ar kopų, iš paukščių stebėjimo bokštelių arba visai atviroje vietoje, pavyzdžiui, pajūryje ar plačiuose laukuose. Kuršių nerija atitinka visus reikalavimus, keliamus paukščių stebėjimui. Pastaruoju metu ypač populiari šiam tikslui tampa netoli Nidos dunksanti aukščiausia Parnidžio kopa. Pavasarį pirmieji traukiantys paukščiai pasiekia Lietuvą jau kovo pradžioje, o paskutinieji migrantai į savo perimvietes Šiaurėje praskrenda tik gegužės gale. Dar daugiau paukščių nei pavasarį galima pamatyti rudeninės migracijos metu nuo rugpjūčio iki lapkričio. Tuo metu prie pulkų, skrendančių į žiemojimo vietas, prisijungia vasarą išsiperėję jaunikliai. Šiaurės ir Centrinėje Europoje yra labai mažai vietų, kur galima pamatyti tokią gausybę migruojančių paukščių, kaip Kuršių nerijoje. Siaura nerija sutelkia sparnuočius skrydžiui virš šios žemės juostos ir leidžia stebėtojams išvysti visą jų gausybę. Čia užfiksuota daugybė rūšių paukščių, dalis kurių lekia perėti net į Tolimąją Šiaurę ar žiemoti į Afriką.

Migruojančių paukščių įvairovė

Aktyvios rudeninės migracijos metu per dieną galima pamatyti iki pusės milijono paukščių, traukiančių į pietus. Migracijos metu nuolat stebima dešimtys tūkstančių zylių, kikilių, kalviukų, varnėnų, vieversių, alksninukų, kregždžių, strazdų ir karvelių keršulių. Kasdien taip pat galima suskaičiuoti iki tūkstančio plėšriųjų paukščių, traukia žąsų, ančių ir gulbių būriai. Ankstyvą pavasarį tipiški dieniniai migrantai yra gervės, pempės, kuolingos, suopiai ir smulkieji paukščiai giesmininkai. Paukščių stebėtojus visada pradžiugina retos rūšys. Kuršių nerija yra ta vieta, kur galima pamatyti net tokius retus paukščius kaip sakalą keleivį, raudonkojį sakalą, rudąjį peslį arba rožinį varnėną.