Tik išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną, sengirėje yra kitas – Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje.Vargu ar įmanoma atsakyti į klausimą, kada garniai apsigyveno Juodkrantės apylinkėse? XIX a. viduryje jie buvo įprasta kasdienybės detalė. Galima drąsiai tvirtinti, kad šie ilgakojai paukščiai gyveno XVII a. ar net gerokai seniau.Kas paskatino garnius perkelti savo lizdavietes iš šiaurinių Juodkrantės apylinkių į pietines? Istoriniai šaltiniai pasakoja apie jų kovą su agresyviu atėjūnu – kormoranais. Kormoranai (Phalacrocorax carbo L. arba Carbo cormoranus), kitaip vadinami jūrų krankliais ”Corvus marinus”, Juodkrantėje pasirodė 1803 m. Jie apsigyveno greta garnių ir ėmė užiminėti šių lizdavietes. Palaipsniui garniai buvo išstumti į pakraščius. Jie pradėjo migruoti piečiau Juodkrantės. Po 10 metų susidarė dvi atskiros garnių ir kormoranų kolonijos pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės pakraštyje. Iki 1978 m. didieji kormoranai buvo labai reti svečiai Lietuvos pajūryje bei Kuršių mariose. Kita kormoranų banga pasiekė Juodkrantę 1974 – 1978 m. Neperintys paukščiai buvo stebimi įvairiose marių platybėse, įvairiu metų laikotarpiu. Greitai juodieji paukščiai įsikūrė šalia garnių. Palaipsniui garniai buvo priversti užleisti didesniąją dalį savo lizdaviečių įsibrovėliams, o 1995 m. užregistruotas pats mažiausias perinčių garnių kiekis.
Dabar greta viena kitos egzistuoja dvi – garnių ir kormoranų kolonijos. 2021 m. apskaitos duomenimis kolonijoje perėjo 3135 poros didžiųjų kormoranų ir 228 poros pilkųjų garnių. Perinčių kormoranų porų skaičius varijuoja apie 3 tūkstančius, o garnių apie 200 porų jau keletą metų. Kormoranų populiacija yra reguliuojama. Tai viena iš didžiausių ir seniausiai žinomų kolonijų Lietuvoje. Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Kovo gale kolonija atgyja.
LT 
EN 
RU 
DE