Ši skulptūra (Naglių g. 8, Nida) įamžina didingiausią Kuršių nerijos gyvūną – briedį, neretai laikomą Kuršių nerijos miškų simboliu.

Ąžuolinė trijų metrų aukščio skulptūra pastatyta 1972 m. Skulptūros autorius Stanislovas Bartkevičius. Skulptūra Nidos centre buvo pastatyta tuometinio Neringos architekto A. Zavišos iniciatyva.

Skulptoriaus Juozo Ruzgo sukurta skulptūra „Neringa“ Nidos centriniame skvere pastatyta 2013 m. rudenį. Tuo metu tvarkomame skvere miestui dovanota skulptūra atsidūrė laikinai, renkant jai tinkamiausią vietą, tačiau taip ir nebuvo perkelta.

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. gruodžio mėnesį.

1984 m. pastatyta varinė skulptūra (Pamario g. 3, Nida) vaizduoja visiems gerai žinomos legendos personažų deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilės sceną.

2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra, dainuojamosios poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui atminti.

Šis metalo plastikos darbas buvo pagamintas „Lietuvos pašto“ užsakymu, siekiant priminti pašto istoriją. Arkliais traukiamą karietą vaizduojantis bareljefas kartu primena XVII – XIX a. pirmos pusės europinės reikšmės pašto kelią.

Šalia Nidos Meno mokyklos įrengtame skverelyje (Pamario g. 6, Nida) 1962 m. pastatyta dekoratyvinė bronzinė skulptūra „Poilsis“, autorius Juozas Ruzgas. Tai paplūdimyje besiilsinčią moterį vaizduojanti figūrinė skulptūra.

Skulptūra atidengta 2014 m. Tylos slėnyje prie marių. Beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą, įprasmina Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.

Miškoninkų kapinaitėse, esančiose prie Nidos – Smiltynės plento bei G. D. Kuverto gatvės sankryžos, stovi paminklas Georgui Dovidui Kuvertui, pastatytas 1864 m.

Parnidžio kopą, iškilusią į 53 metrų aukštį, puošia saulės laikrodis – kalendorius. Jį sudaro apskrita aikštelė su puslankiu iškilusiomis nedidelėmis pakopėlėmis, žyminčiomis valandas.

Medinė klijuoto ąžuolo masyvo skulptūra stovi kavinės „Senas žvejas“ prieigose. Ši vėjus vaizduojanti skulptūra mums primena apie išskirtines gyvenimo sąlygas Kuršių nerijoje ir apie vietinių žvejų priklausomybę nuo gamtos stichijų.

Bronzinė skulptūra atkartoja vieno žymiausių XX a. egzistencialistų Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) vizito nuotaikas Neringoje, kuomet 1965-ųjų liepą jis čia lankėsi kartu su rašytoja Simona de Bovuar (Simone de Beauvoir).

Ant Parnidžio kopos, greta tako vedančio Saulės laikrodžio link, atidengta skulptūrinė kompozicija-suoliukas prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui.

Nidos sklandymo mokykla – pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė veikė 1933–1939 metais ir paruošė daugiau kaip 500 sklandytojų-pilotų.

Preiloje prie jūros, ties centrine gelbėjimo stotimi, pastatytas akmeninis irklus vaizduojantis paminklas keliautojui Gintarui Paulioniui atminti. Baltijos jūroje įsisiautėjęs uraganinis vėjas ir įsisupusios bangos sutrukdė nenuilstančiam keliautojui sėkmingai užbaigti Lietuvos vardą garsinančią kelionę.

Karvaičių kalno papėdėje stovi ąžuolinis stogastulpis užpustyto Karvaičių kaimo tragedijos atminimui. Paminklinis stogastulpis stovi prie pat marių kranto, rytinėje dviračių tako pusėje, ruože tarp Preilos ir Pervalkos.

Liudviko Rėzos 200 gimimo metinių paminėjimui, skulptorius Eduardas Jonušas sukūrė 7 metrų aukščio ąžuolo masyvo skulptūrą, vaizduojančią Liudviką Rėzą.

1994 metais Juodkrantėje atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko paminklas iškiliai Kuršių nerijos asmenybei, Karaliaučiaus universiteto profesoriui, poetui, tautosakos rinkėjui, K. Donelaičio „Metai“ bei pasakėčių leidėjui Martynui Liudvikui Rėzai.

Juodkrantėje šalia poilsio namų „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11, Juodkrantė) pastatytas paminklas žymiam vokiečių archeologui, etnografui, kalbininkui, baltistui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Adalbertui Bezzenbergeriui (1851 – 1922).

Juodkrantės sengirėje, Dendrologiniame take, įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Ši trijų metrų aukščio ir tiek pat ilgio medinė garsų gaudyklė turi siaurąją ir plačiąją angas.

Medinė skulptūra stovi Pervalkos senosiose kapinaitėse ir čia atsidūrė siekiant pažymėti amžino atilsio vietą. Savo forma skulptūra tapo savotišku protestu tuo metu populiariems raganų ir velnių vaizdavimams.