
Hermanno Blodės viešbučio ekspozicija
Hermano Blodės viešbutyje įkurta ekspozicija.
Darbo laikas: I–VII 10:00–17:00 val.
Mob.tel.: +370 469 52260
Adresas: Skruzdynės g. 2, Nida 93121
Kontaktai: tel. +370 469 52345, el. p. info@visitneringa.lt
Hermano Blodės viešbutyje įkurta ekspozicija.
Darbo laikas: I–VII 10:00–17:00 val.
Mob.tel.: +370 469 52260
Adresas: Skruzdynės g. 2, Nida 93121
Muziejuje gintaras pristatomas meninėmis formomis, o mokslinės žinios apie jį – interaktyviomis priemonėmis.
Darbo laikas: I-VII 9:00-20:00
Mob.tel.: +370 610 04280
Adresas: Naglių g. 27, Nida 93123
Ekspozicijos tikslas – kuo natūraliau parodyti to laikmečio Kuršių nerijos gyvenimą. Iš porceliano pagamintos ir to laikmečio drabužiais aprengtos 56 lėlės stato laivus, žvejoja, gaudo gintarą, „mariose“ plaukioja 13 medinių burinių laivų.
Senųjų kurėnų vėtrungių kopijų ekspoziciją – muziejų po atviru dangumi Neringoje pradėta kurti 2003-iaisiais. Šiuo metu marių krantinėje Nidoje galima išvysti 82 Kuršių nerijos istorijos muziejui priklausančias vėtrunges.
Ši skulptūra (Naglių g. 8, Nida) įamžina didingiausią Kuršių nerijos gyvūną – briedį, neretai laikomą Kuršių nerijos miškų simboliu.
Ąžuolinė trijų metrų aukščio skulptūra pastatyta 1972 m. Skulptūros autorius Stanislovas Bartkevičius. Skulptūra Nidos centre buvo pastatyta tuometinio Neringos architekto A. Zavišos iniciatyva.
Ant marių kranto stovinti etnografinė Kuršių Nerijos žvejo sodyba.
Darbo laikas: II-VI 10:00–17:00
Mob. tel.: +370 469 52372
Adresas: Naglių g. 4, Nida 93123
Skulptoriaus Juozo Ruzgo sukurta skulptūra „Neringa“ Nidos centriniame skvere pastatyta 2013 m. rudenį. Tuo metu tvarkomame skvere miestui dovanota skulptūra atsidūrė laikinai, renkant jai tinkamiausią vietą, tačiau taip ir nebuvo perkelta.
Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia (Taikos g. 17, Nida) – tai pirmoji ir vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje, oficialiai atidaryta 2003 m. birželio 14 d.
Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. gruodžio mėnesį.
1984 m. pastatyta varinė skulptūra (Pamario g. 3, Nida) vaizduoja visiems gerai žinomos legendos personažų deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilės sceną.
2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra, dainuojamosios poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui atminti.
Šis metalo plastikos darbas buvo pagamintas „Lietuvos pašto“ užsakymu, siekiant priminti pašto istoriją. Arkliais traukiamą karietą vaizduojantis bareljefas kartu primena XVII – XIX a. pirmos pusės europinės reikšmės pašto kelią.
Šalia Nidos Meno mokyklos įrengtame skverelyje (Pamario g. 6, Nida) 1962 m. pastatyta dekoratyvinė bronzinė skulptūra „Poilsis“, autorius Juozas Ruzgas. Tai paplūdimyje besiilsinčią moterį vaizduojanti figūrinė skulptūra.
Galerijos „Aika“ paroda veikia ištisus metus, įėjimas nemokamas.
Darbo laikas: I-V 10:00–17:00
Adresas: Pamario g. 19, Nida 93123
Rašytojo Viktoro Miliūno, 1961-1986 metais gyvenusio ir kūrusio Nidoje, namas (G. D. Kuverto g. 6, Nida). 1961 m. pusę dviejų galų žvejo namo G. D. Kuverto gatvėje Nidoje nusipirko Miliūnų šeima.
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia (Pamario g. 37, Nida) pašventinta 1888 m. spalio 10 d. Šios bažnyčios statymu užsiėmė tuometinis liuteronų kunigas Gustav Echternach.
Muziejuje lankytojai gali susipažinti su Baltijos gintaro istorija.
Darbo laikas: I-VII 09:00–20:00
Mob. tel.: +370 610 04280
Adresas: Pamario g. 20, Nida 93124
Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios įkurtos XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės (Pamario g. 43, Nida). Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai.
Kalno pavadinimas kilęs iš žodžio „urbti“, t. y. gręžti duobeles medžių sodinimui. Tai viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų. Želdinimo darbai vykdyti nuo 1874m.
Nidą sergsti dvi aukštomis pušimis apaugusios kopos. Viena jų – Urbo kalnas. Kalno pavadinimas kilęs iš žodžio „urbti“, t. y. gręžti duobeles medžių sodinimui.
Nidos švyturį, stovintį ant Urbo kalno, galima pasiekti pėstute ar dviračiu. Vasaros sezono metu jis yra atidarytas lankytojams kasdien nuo 10:00 iki 19:00 val.
Muziejuje pristatoma Kuršių nerijos gyventojų istorija.
Darbo laikas: II-VI 10:00–17:00
Mob. tel.: +370 469 52260
Adresas: Pamario g. 53, Nida 93121
Skulptūra atidengta 2014 m. Tylos slėnyje prie marių. Beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą, įprasmina Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.
Šiaurinėje Parnidžio kopos papėdėje yra tylos slėnis – rami vieta, apsupta kitų kopų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti 1991 m. slėnio pradžioje buvo pastatytas pakelės stulpas.
1931 metais „Rotary“ klubo narių susirinkime Miunchene Th. Mannas skaitė pranešimą „Mano vasarnamis“. „Tas vietas reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją“, – teigė rašytojas.
Memorialinis muziejus rašytojo Thomo Manno vasarnamyje.
Darbo laikas: I-VII 10:00–18:00
Mob. tel.: +370 469 52260
Adresas: Skruzdynės g. 17, Nida 93121
Miškoninkų kapinaitėse, esančiose prie Nidos – Smiltynės plento bei G. D. Kuverto gatvės sankryžos, stovi paminklas Georgui Dovidui Kuvertui, pastatytas 1864 m.
Atšiaurių vėjų pustoma Parnidžio smėlio kopa virš jūros lygio yra iškilusi net 52 metrus. Iš kopos viršūnėje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria plati Nidos miestelio apylinkių panorama.
Parnidžio kopą, iškilusią į 53 metrų aukštį, puošia saulės laikrodis – kalendorius. Jį sudaro apskrita aikštelė su puslankiu iškilusiomis nedidelėmis pakopėlėmis, žyminčiomis valandas.
Užkopę ant Parnidžio kopos, stūksančios Nidos gyvenvietės pietinėje pusėje, apsilankysite baltųjų kopų buveinėje. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė.
Medinė klijuoto ąžuolo masyvo skulptūra stovi kavinės „Senas žvejas“ prieigose. Ši vėjus vaizduojanti skulptūra mums primena apie išskirtines gyvenimo sąlygas Kuršių nerijoje ir apie vietinių žvejų priklausomybę nuo gamtos stichijų.
Bronzinė skulptūra atkartoja vieno žymiausių XX a. egzistencialistų Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) vizito nuotaikas Neringoje, kuomet 1965-ųjų liepą jis čia lankėsi kartu su rašytoja Simona de Bovuar (Simone de Beauvoir).
Ant Parnidžio kopos, greta tako vedančio Saulės laikrodžio link, atidengta skulptūrinė kompozicija-suoliukas prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui.
Šis slėnis yra tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų (į pietus nuo Nidos gyvenvietės). Ten 1870 – 1872 m. buvo įkurta karo belaisvių – prancūzų stovykla.
Nidos sklandymo mokykla – pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė veikė 1933–1939 metais ir paruošė daugiau kaip 500 sklandytojų-pilotų.
Eduardo Jonušo namuose įrengta paveikslų ekspozicija.
Darbo laikas: III-VI 12:00–18:00
Mob. tel.: +370 682 10493
Adresas: E. A. Jonušo g. 1, Nida 93127
Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis.
Žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas visu savo grožiu atsiskleidžia nuo Senosios Smuklės kalno (kuršiškai Vecekrugo), esančio tarp Preilos ir Nidos, Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje.
Žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas visu savo grožiu atsiskleidžia nuo Senosios smuklės kalno (kuršiškai Vecekrugo), esančio tarp Preilos ir Nidos, Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje.
Į pietus ir šiaurę driekiasi Didysis Kuršių nerijos kopagūbris, nutrūkstantis tik ties plačiausiomis nerijos vietomis – Bulvikio ir Birštvyno ragu, kur kopos buvo nupustytos toli į marias.
Preiloje prie jūros, ties centrine gelbėjimo stotimi, pastatytas akmeninis irklus vaizduojantis paminklas keliautojui Gintarui Paulioniui atminti. Baltijos jūroje įsisiautėjęs uraganinis vėjas ir įsisupusios bangos sutrukdė nenuilstančiam keliautojui sėkmingai užbaigti Lietuvos vardą garsinančią kelionę.
Karvaičių kraštovaizdžio draustinio šiaurinėje dalyje, tarp Preilos ir Pervalkos, stūksantis Karvaičių kalnas (apie 59,4 m. ) saugo vieną tragiškiausią Kuršių nerijos kaimų užpustymo istoriją.
Karvaičių kalno papėdėje stovi ąžuolinis stogastulpis užpustyto Karvaičių kaimo tragedijos atminimui. Paminklinis stogastulpis stovi prie pat marių kranto, rytinėje dviračių tako pusėje, ruože tarp Preilos ir Pervalkos.
Liudviko Rėzos 200 gimimo metinių paminėjimui, skulptorius Eduardas Jonušas sukūrė 7 metrų aukščio ąžuolo masyvo skulptūrą, vaizduojančią Liudviką Rėzą.
Pervalkos švyturį, stovintį Kuršių mariose ant mažos dirbtinės salos, galima pasiekti laivu.
Pažintį su Pilkosiomis kopomis (dar vadinamomis Mirusiomis kopomis) kviečiame pradėti nuo kelio Smiltynė – Nida 32 kilometro, kur įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas Naglių gamtiniame rezervate.
Avikalnis yra Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Čia yra ir gamtos paminklo – parabolinių kopų – komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirės fragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 m.
Tik išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną, sengirėje yra kitas – Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė) – įspūdingas gotikinio stiliaus raudonų plytų pastatas, pašventintas 1885 m.
LNDM Pamario galerijoje pristatomos parodos ir rengiamos edukacijos.
Darbo laikas: II-VI 13:00–20:00; VII 13:00–18:00
Mob. tel.: +370 469 53323
Adresas: L. Rėzos g. 3, Juodkrantė 93101
„Raganų kalno“ ekspozicija buvo įrengta 1981 m. Čia stovi daugiau kaip 80 skulptūrų įkūnijančių lietuvių liaudies pasakų, herojų motyvus, legendų personažus.
Nuo seno ant Raganų kalno, anksčiau vadinto Jono, Ievos kalnu, buvo švenčiamos Joninės. Šiuo metu vaikščiodami kalno taku galite pamatyti unikalią ekspoziciją po atviru dangumi.
Kultūros centre veikianti ekspozicija, skirta atminti Liudvikui Rėzai ir Juodkrantės istorijai.
Darbo laikas: II-VI 10:00–18:00
Mob. tel.: +370 469 53448
Adresas: L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė 93101
Ekspozicija buvo kuriama 1997 – 1999 m. tarptautinio skulptorių simpoziumo „Žemė ir vanduo“ metu. Ją sudaro 31 skulptūra.
1994 metais Juodkrantėje atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko paminklas iškiliai Kuršių nerijos asmenybei, Karaliaučiaus universiteto profesoriui, poetui, tautosakos rinkėjui, K. Donelaičio „Metai“ bei pasakėčių leidėjui Martynui Liudvikui Rėzai.
Juodkrantėje šalia poilsio namų „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11, Juodkrantė) pastatytas paminklas žymiam vokiečių archeologui, etnografui, kalbininkui, baltistui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Adalbertui Bezzenbergeriui (1851 – 1922).
Gintaro įlanka vadinama nedidelė, idiliška marių įlankėlė šiaurinėje Juodkrantės dalyje. Mūsų laikais čia kievieną birželį vyksta nendrinių skulptūrų simpoziumas.
Ant 53 m. aukščio iškilusio Raganos kalno Juodkrantės švyturys buvo pastatytas 1953 m. Jį galima pasiekti pėstute arba dviračiu.
Juodkrantės sengirėje, Dendrologiniame take, įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Ši trijų metrų aukščio ir tiek pat ilgio medinė garsų gaudyklė turi siaurąją ir plačiąją angas.
Pasakojama, kad šiame slėnyje XIX – XX a. pr. stovėjusiuose barakuose buvo įsikūrusios iš Mėmelio už laisvą elgesį ištremtos laisvo elgesio moterys, turėjusios dirbti kopų apželdinimo darbus.
Medinė skulptūra stovi Pervalkos senosiose kapinaitėse ir čia atsidūrė siekiant pažymėti amžino atilsio vietą. Savo forma skulptūra tapo savotišku protestu tuo metu populiariems raganų ir velnių vaizdavimams.