Eduardo Jonušo aplankyta Nida ir joje patirti įspūdžiai nulėmė visą jo gyvenimą. Čia jis pamatė benykstančio kuršininkų gyvenimo vaizdą (Nidoje dar gyveno nedidelė grįžusių kuršininkų dalis). 1971 m. įsikūręs Nidoje, E. Jonušas su kai kuriais jų susipažino artimiau. Šio pokariu sąmoningai naikinto krašto etninei kultūrai gaivinti menininkas paskyrė trisdešimt metų. Bene labiausiai puoselėjo ryškiausius kultūros simbolius: krikštus, vėtrunges, kurėnus, žvejų namų architektūros elementus (lėkius ir vėjalentes).

Gilus kuršininkų dvasinio pasaulio supratimas įkvėpė E. Jonušą parengti apleistų senųjų Nidos kapinių rekonstrukcijos projektą ir atkurti antkapinius paminklus – krikštus. Jis vienas pirmųjų gilinosi į labai ryškų kuršininkų etninės tradicijos fenomeną – vėtrunges, sudarė jų piešinių kolekciją ir su dailininku Rimantu Dichavičiumi parengė knygą, tik tuometė valdžia neleido jos spausdinti. Taip pat rinko eksponatus Neringos istorijos muziejui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gavęs brėžinius, E. Jonušas pastatė pirmąjį pokario metais tradicinį žvejų laivą kurėną ir pasakė šiuos žodžius: „Tai mano padėka tiems, kurie čia gimę, augę ir su šia žeme suaugę.“

E. Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Nidoje buvo sukurtas ir pirmas jo kaip skulptoriaus darbas. Dekoratyvinė kompozicija „Neringos vartai“ stovi prie įvažos į Neringą ir įkūnija ryškius šio krašto simbolius – tris bures su vėtrungėmis. E. Jonušas daug prisidėjo gaivindamas iš Kuršių nerijos kilusio žinomo mokslo ir kultūros veikėjo Martyno Liudviko Rėzos atminimą: ant Skirpsto kopos, netoli Pervalkos, stovi E. Jonušo sukurtas paminklas (1975 m.). Menininko kūrybą galima išvysti daugelyje Neringos viešųjų erdvių: pano „Darbas“ puošia Neringos savivaldybės fojė, o dekoratyvinę kompoziciją „Pašto karieta“ regime Neringos pašto eksterjere.

E. Jonušo pastele pieštuose darbuose, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, dominavo Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai. Vėliau visą savo aktyvų kūrybinį laikotarpį jis skyrė paveikslų ciklams, kuriuose simboliais perteikė išgyvenimus sovietinio gulago pragare.

E. Jonušas – Neringos miesto garbės pilietis, Gedimino ordino kavalierius, M. L. Rėzos premijos laureatas. Mirė 2014 m., palaidotas Nidos etnografinėse kapinėse.

2016 m. E. Jonušo dirbtuvėje įkurta viešoji įstaiga Eduardo Jonušo namai.